G. Vlieghės teigimu, nuo 2016-ųjų birželį įvykusio referendumo šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 2 proc., palyginti su scenarijumi, pagal kurį referendumo visai nebūtų.

Bankininkas tikina, kad Jungtinės Karalystės ekonomika prarado apie 40 mlrd. svarų (45,48 mlrd. eurų) per metus, arba 800 mln. svarų (909,53 mln. eurų) per savaitę, nes šalies ūkis sustojo laikotarpiu, kai pasaulio ekonomika augo itin sparčiai.

Pasak jo, verslo investicijos į JK praktiškai sustingo, patyrusios 3,7 proc. nuosmukį pernai. Tuo tarpu kitose Didžiojo septyneto (G7) šalyse investicijos augo vidutiniškai 6 proc. Vidaus vartojimas, sako G. Vlieghė, taip pat smuko, nes namų ūkiai susidūrė su dėl svaro kurso svyravimų augančiomis kainomis.

„Toks investicijų susitraukimas yra labai neįprastas, žinant, kad likęs pasaulis veikia visai gerai. Jungtinės Karalystės ekonomikos augimas pastaraisiais 2 metais buvo silpnesnis nei prognozuota. Pagal pasaulinius ekonomikos rodiklius, būtų galima prognozuoti, kad ekonomika augimas greitės, tačiau įvyko atvirkščiai“, – ekonominius „Brexito“ padarinius komentavo G. Vlieghė.

Nors debatai dėl galimų prekybos sutarčių „Brexito“ be sutarties atveju tebevyksta, pasitraukimas iš ES be jokio susitarimo greičiausiai priverstų centrinį banką griežtinti pinigų politiką, tikino G. Vlieghė.

„Kietojo „Brexito“ atveju, manau, pinigų politikos švelninimas būtų labiau tikėtinas nei griežtinimas“, – sakė Anglijos banko pinigų politikos komiteto narys.