Didžiosios Britanijos Aukščiausiajam teismui paskelbus, kad šalies vyriausybė, prieš pradėdama „Brexit“ procesą, privalo gauti parlamento pritarimą, ši nedelsdama parlamentui pristatė įstatymo projektą, kuris įgaliotų premjerę Th.  May pradėti atsiskyrimo nuo ES procedūrą.

Apžvalgininkai netruko pastebėti, kad pateiktas įstatymo projektas užima vos kiek daugiau nei 130 žodžių, o parlamentarai diskusijoms turės vos kelias savaites. Nors neabejojama, kad deryboms su ES Th. May bus uždegta žalia šviesa, vis dėlto, manoma, kad dalis parlamentarų reikalaus švelnesnių išstojimo sąlygų. Th. Brooksas LRT RADIJUI sako, kad mažai išstojimo iš ES detalių atskleidžiantis parlamentui pateiktas įstatymo projektas leidžia vyriausybei tikėtis gauti lengvą parlamento pritarimą.

– Kaip vertinate vyriausybės pateiktą projektą?

– Vyriausybė pateikė tokį įstatymo projektą, nes buvo priversta gauti parlamento pritarimą aktyvuoti 50-ąjį Lisabonos sutarties straipsnį ir pradėti išstojimo procesą. Vyriausybė nenorėjo į šį procesą įtraukti parlamento, o pateikdama labai trumpą įstatymo projektą ji bando kaip įmanoma mažiau suvaržyti savo veiksmus.

Pateikdama mažai turinio vyriausybė mėgina lengvai gauti parlamento pritarimą. Tikimasi, kad kitos partijos ir tie patys konservatoriai nesiūlys įstatymo projekto pakeitimų ir nesivels į ilgas diskusijas, nepateiks specifinių sąlygų, pagal kurias vyriausybė būtų priversta derėtis su ES.

– Mažai tikėtina, kad parlamentas balsuotų prieš įstatymo projektą, bet ar iš pro-europietiškų parlamentarų galima laukti kokių nors siūlomų pakeitimų ar bandymų švelninti „Brexit“ sąlygas. Jeigu taip, ko galime tikėtis?

– Manau, išstojimo sąlygos kelia nerimą ne tik už pasilikimą pasisakiusiems parlamentarams. Tie, kurie nori, kad Britanija paliktų ES, tikėtina, taip pat bandys įstatyme numatyti aiškias išstojimo sąlygas, kuriomis būtų įvardyta, ar Britanija paliks ES bendrąją rinką bei muitų sąjungą, kokie bus Britanijos santykiai su ES institucijomis.

Taigi tie, kurie pasisakė už išstojimo kampaniją, tikėsis nustatyti aiškias vadinamąsias „kieto išstojimo“ sąlygas. Iš kitos pusės, vyriausybė taip pat turės atsižvelgti į už pasilikimą agitavusią pusę, į tuos, kurie norėtų numatyti, kad vyriausybė derybose stengtųsi išsiderėti švelniausias išstojimo sąlygas – pasilikimą bendrojoje rinkoje, muitų sąjungoje ir panašiai.

Abi pusės bandys pateikti savo sąlygas. Vis dėlto, manau, nors dauguma parlamentarų Bendruomenių Rūmuose pasisako už pasilikimą, jie pritars įstatymo projektui. Lordų Rūmuose situacija kiek kitokia, nes Lordų Rūmai sudaryti ne tik iš politinių partijų atstovų.

Manau, jei Lordų Rūmų atstovai nebus patenkinti įstatymo projektu, jie nestabdys Britanijos išstojimo iš ES, bet jie gali sukelti daug rūpesčių vyriausybei, kuri bando iš parlamento gauti pritarimą vos per kelias debatų dienas. Manau, būtent Lordų Rūmuose diskusijos gali užtrukti daug ilgiau nei iki kovo.

– Atsižvelgiant į tai, kad nėra pateikta daug išstojimo iš ES detalių ir nepalikta daug laiko diskusijoms, ar galime tikėtis bent kažkokių diskusijų parlamente šiame etape?

– Manau, kad debatai tikrai vyks. Visiems kyla klausimas, kaip atrodys išstojimas iš ES. Per rinkimus dažniausiai girdime manifestus – jei balsuosite už mus, gausite tą ir aną. O referendume nebuvo aišku, ko žmonės gali tikėtis balsavę už vieną ar kitą pusę.

Pasilikimo ES kampanija kalbėjo apie reformas, tačiau jos nebuvo apibrėžtos. Išstojimo kampanija taip pat nebuvo vieninga – pateiktos skirtingos išstojimo vizijos. Du ar trys esminiai oficialios išstojimo kampanijos vyriausybės pažadai jau atmesti.

Dabar matome, kad vyriausybė stengiasi išvengti, kad parlamentas galėtų tartis, kaip turėtų atrodyti Britanijos išstojimas. Daug žmonių Britanijoje sutrikę ir nežino, ko tikėtis išstojant iš ES, o vyriausybė padarė labai mažai, kad atskleistų savo planus ir siekius.

Vyriausybė siekia turėti kuo daugiau laisvių deryboms, tačiau tai tikrai neatitinka parlamento interesų. Parlamentas nenorės suteikti didelės kontrolės vyriausybei, kuri, prisiminkite, nėra išrinkta piliečių. Valdžią Th. May perleido atsistatydinęs Davidas Cameronas. Ši vyriausybė pareiškė įgyvendinsianti piliečių norą išstoti iš ES, bet reikia atsižvelgti ir į tai, kad tie norai ir vizijos buvo labai skirtingi.

– Th. May kiek anksčiau sausį atskleidė „Brexit“ planą, kuris iš esmės parodė, kad Britanija ketina visiškai išstoti iš ES. Ar jus nustebino šis 12 punktų planas? Ar jis atsakė į visus jūsų klausimus?

– Ne, neatsakė. Planas labai neapibrėžtas. Jis reikalauja platesnių komentarų ir paaiškinimų, pavyzdžiui, kaip Britanija paliks bendrąją rinką, bet liks muitų sąjungoje? Plane neįvardyta, kokia tai būtų muitų sąjunga.

Man neaišku, kodėl nebuvo diskusijų dėl bendrosios rinkos. Tai vienas svarbiausių Britanijos ekonomikos sėkmę lemsiančių aspektų. Tarp kitų 10 punktų paskelbta, kad mums reikia pritraukti geriausius. Gerai, bet kaip? Tam galima leisti daugiau užsienio studentų studijuoti Britanijoje, tačiau apie tokias galimybes nepateikta jokių komentarų.

Kitas būdas pritraukti geriausius – įgyvendinti migracijos sistemą, pagal kurią lengviausiai ir geriausiomis sąlygomis į šalį galėtų patekti aukštos kvalifikacijos specialistai, kurių trūksta Britanijai. Tačiau vėlgi apie šią galimybę taip pat nėra užsimenama.

Kai kalbama apie Britanijos pasitraukimą, atrodo, jei ES nenusileis ir nesiderės pagal Britanijos primestas taisykles, šalis tiesiog pasitrauks nuo derybų stalo. Taigi atrodo, turime ministrę pirmininkę, kuri verčiau rinktųsi bevaises derybas, nei įgyvendintų referendume balsavusių piliečių valią ir pasiektų geriausią galimą susitarimą, galbūt ir neatitinkantį visų Britanijos tikslų.

Būtent tikslų nebuvimas turėtų atkreipti daugelio dėmesį. Manau, nėra aišku, ką Th. May nori pasiekti. Kas susiję su ES institucijomis, visiškai aišku – premjerė nenori visiško atsiskyrimo. Ji taip pat pabrėžė norinti išsaugoti Britanijos įsitraukimą ir bendradarbiavimą su Europa saugumo klausimais.

Taigi, atrodo, kai kuriais klausimais Th. May nori išlaikyti Britaniją kuo arčiau ES, kitais klausimais, tokiais kaip laisvo judėjimo kontrolė, ji nori turėti visišką Britanijos savarankiškumą. Neatrodo, kad Britanijos atsiskyrimas nuo ES bus aiškus. Manau, kad Britanija paliks ES taip, kad Th. May galėtų pasakyti žmonėms, jog įgyvendino referendume balsavusių piliečių valią. Bet manau, tai primins skyrybas, po kurių partneriai ir toliau susitinka, dalijasi vaikų globa ar kartais praleidžia kartu savaitgalius.

– Jus buvote vienas tų, kurie sakė, kad net ir po „Brexit“ referendumo Didžioji Britanija nepaliks ES, nes išstojimo procesas pernelyg sudėtingas. Ką, matydamas tokį Th. May spaudimą greičiau pradėti derybas su ES, sakytumėte dabar?

– Nepakeičiau savo nuomonės. Man atrodo labai aišku, kad D. Camerono vyriausybė, kurioje buvo ir Th. May, inicijavo referendumą, tačiau neparengė ir neapsvarstė jokių galimų variantų. Manau, tai lėmė vyriausybės tikėjimas, kad „Brexit“ neįvyks, tačiau dabar matome didžiulę nežinomybę – tai neabejotinai tik apsunkins ir taip sudėtingą išstojimo procesą.

Spėju, kad Th. May nepaisė ankstesnio teismo sprendimo, jog planui turi pritarti parlamentas, ir kreipėsi dėl jo anuliavimo Aukščiausiajame teisme dėl to, kad galėtų sakyti, jog padarė viską, ką galėjo, kad derybos įvyktų laiku ir būtų sėkmingos. Jei „Brexit“ derybos užsitęs, Th. May dėl vilkinimo galės kaltinti kitus.

Manau, įstatymai ir nutarimai su ES nebus atšaukti. Jie bus tam tikra prasme įšaldyti. Tuomet Britanija bus priversta peržiūrėti įstatymą po įstatymo, nutarimą po nutarimo, ir nuspręsti, kurie tinka galioti, o kurių ji nori atsisakyti. Spėjama, kad visa tai užtruks mažiausiai dešimtmetį. Per 10 metų ES teisė ir nuostatai gali būti gerokai patobulinti, o Britanija bus įstrigusi praeities įstatymų nagrinėjimuose.

Kitas dalykas, kai žmonės sako, jog jie nori, kad Britanija išstotų iš bendrijos ir būtų nuo nieko nepriklausoma, reikėtų jų paklausti, kokių teisių Britanija turėtų atsisakyti ar kokių papildomų teisių ji turėtų įgauti? Tam nėra aiškaus atsakymo. Yra keletas aspektų, kuriais nepatenkinti Britanijos piliečiai, bet tai toli gražu neapima visos ES teisės ir nuostatų, kuriomis vadovaujasi Britanija.

Vyriausybė nesakė, kas bus po „Brexit“. Ji grasina ES, kad iš viso nesiderės, jei derybos nevyks pagal jos sąlygas. Tai primena Donaldo Trumpo elgesį ir pareiškimus. Manau, vyriausybė tikisi, kad ES tiesiog nusileis, kad tik išsaugotų ryšius su Britanija, bet nesu tikras, jog būtent taip ir nutiks.

Th. May žaidžia labai rizikingą žaidimą, ji nenori, kad Britanija visiškai išstotų iš ES, tačiau, imdamasi ryžtingų žingsnių, ji piliečiams pasirodys padariusi viską, kas buvo įmanoma, jos nebus galima kaltinti dėl nepavykusio pasitraukimo. Th. May žino, kad visiškai pasitraukti iš ES bus pernelyg sudėtinga.