„JK nebus įbauginta [prezidento Aliaksandro] Lukašenkos režimo mėginimų neleisti mums kalbėti apie suklastotus rinkimus ir nepakenčiamą smurtą prieš Baltarusijos žmones“, – per „Twiter“ parašė Britanijos diplomatijos vadovas.

Baltarusijos uždienio reikalų ministerija ankstesnę dieną pranešė, kad „buvo priimtas sprendimas paskelbti du Britanijos ambasados diplomatus persona non grata“. Baltarusijos URM atstovas Anatolis Hlazas pridūrė, kad toks žingsnis buvo atliktas dėl šių darbuotojų „ardomojo pobūdžio“ veiklos, nesuderinamos su jų diplomatiniu statusu.

Baltarusijos televizija ONT nurodė, kad šie diplomatai jau paliko šalį.

Kanalas paminėjo, kad buvo išsiųsta JK misijos Baltarusijoje vadovo pavaduotoja Lisa Thumwood ir gynybos atašė Timothy Wightas-Boycottas.

Cituodama teisėsaugos šaltinius ONT pranešė, kad šie diplomatai rinko informaciją apie Baltarusiją jau tris mėnesius krečiančius opozicijos protestus ir bendrą politinę padėtį šalyje.

Britų diplomatai esą ne kartą susitiko su žmogaus teisių ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, nurodė televizija.

Baltarusiją nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių ginčijamo prezidento rinkimų krečia beprecedenčiai masiniai opozicijos šalininkų protestai. Masiškiausi jų paprastai rengiami sekmadieniais – neretai dešimtys tūkstančių žmonių išeidavo į gatves Minske ir kituose miestuose, protestuodami prieš A. Lukašenkos, vadovaujančio šaliai jau ilgiau kaip du dešimtmečius, perrinkimą.

Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Jungtinė Karalystė savo ruožtu pirmadienį pareiškė, kad Baltarusijos sprendimas paskelbti du britų aukšto rango diplomatus nepageidaujamais asmenimis yra „visiškai nepagrįstas“, ir apkaltino autoritarinį lyderį A. Lukašenką tyčiojantis iš tų, kas ginčija jo perrinkimą.

„Dviejų Britanijos diplomatų išsiuntimas už teisėtą protestų Minske stebėjimą yra visiškai nepagrįstas. Kaip rodo nepriklausomi pranešimai, tai yra aktyvios priekabiavimo kampanijos, nukreiptos į aktyvistus, žiniasklaidą, o dabar ir diplomatus, dalis“, – tąsyk nurodė D. Raabas.

„Užuot bandęs tyčiotis iš tų, kurie nušviečia jo represijas, ponas Lukašenka privalo sutikti su laisvais ir sąžiningais rinkimais ir leisti patraukti atsakomybėn atsakinguosius už smurtą prieš demonstrantus“, – pridūrė jis.

Rugsėjo pabaigoje Jungtinė Karalystė ir Kanada tapo pirmosiomis iš didžiųjų valstybių, paskelbusių sankcijas A. Lukašenkai.

Sankcijos buvo įvestos pačiam A. Lukašenkai, jo sūnui ir svarbiems Minsko režimo veikėjams už virtinę įtariamų žmogaus teisių pažeidimų.

Praeitą mėnesį Britanija solidarizavosi su virtine Rytų ir Vidurio Europos valstybių, įskaitant Baltijos šalis, atšaukusių savo ambasadorius iš neramumų krečiamos Baltarusijos.

Praeitą sekmadienį Baltarusijos milicija per demonstracijas sulaikė mažiausiai 1 048 žmones, pranešė žmogaus teisių centras „Viasna“.

Tai buvo didžiausias skaičius protestuotojų, kurį sulaikė milicija po brutalaus saugumo pajėgų susidorojimo su protestuotojais iškart po rinkimų, kai per kelias dienas buvo sulaikyta beveik 7 000 žmonių ir buvo pranešama apie areštuotųjų kankinimus sulaikymo vietose.