Sutartis buvo atmesta Bendruomenių Rūmuose 391 balsu prieš 242, nors Th. May užsitikrino naujų Briuselio garantijų dėl prieštaringiausiai vertinamų „Brexit“ susitarimo elementų. Tarp balsavusių prieš sutartį buvo 75 pačios Th. May Konservatorių partijos nariai.

Šis žingsnis veda Jungtinę Karalystę į didesnį netikrumą, liekant vis mažiau laiko iki planuojamo šalies pasitraukimo iš Bendrijos kovo 29 dieną.

Didėja tikimybė, kad abipus Lamanšo sąsiaurio gali kilti ekonomikos chaosas, jeigu Britanija nutrauks 46 metus gyvavusius ryšius su savo didžiausia prekybos partnere be jokio pereinamojo laikotarpio ir neturint jokio susitarimo dėl išstojimo sąlygų.

Užkimusi Th. May prieš balsavimą ragino įstatymų leidėjus išvengti „ekonominio šoko“, kurį sukeltų išstojimas be jokio susitarimo.

Ji taip pat perspėjo euroskeptikus, kurių daugelis visą savo politinę karjerą agitavo už pasitraukimą iš ES, jog atmetus „Brexit“ sutartį gali žlugti visas šis procesas.

„Jeigu šis siūlymas šį vakarą nebūtų priimtas, jeigu sutartis nebus priimta, tuomet „Brexit“ gali būti prarastas“, – įspėjo premjerė.

Parlamentarams nubalsavus prieš sutarties projektą, Th. May ryžtingai pareiškė toliau kovosianti. Jis pridūrė „iš pagrindų“ atmetanti balsavimo rezultatą.

„Sutartis, kurią esame susiderėję, yra geriausia ir, išties, vienintelė sutartis“, – premjerė sakė nuščiuvusiam parlamentui tuojau po balsavimo.

„Nepavydėtini pasirinkimai“

Th. May pažadėjo leisti parlamentarams trečiadienį balsuoti dėl galimybės išstoti be jokio susitarimo. Jeigu tokia galimybė būtų atmesta, ketvirtadienį būtų sprendžiama, ar reikia kreiptis į ES atidėti išstojimo datą.

Ji sakė, kad nubalsavus pratęsti procesą parlamento laukia „nepavydėtini pasirinkimai“, pavyzdžiui, tikimybė, kad „Brexit“ bus apskritai atšauktas, kad bus inicijuotas antras referendumas arba bus apsispręsta išstoti su kita sutartimi.

Tačiau euroskeptikai įsitikinę, kad vyriausybės suderėta sutartis yra tokia bloga, kad verta rizikuoti išstoti neturint jokio plano.

Balsavimas liko praėjus beveik dvejiems metams po to, kai Londonas po 2016-aisiais surengto referendumo pradėjo išstojimo iš ES procedūrą.

ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier (Mišelis Barnjė) pareiškė, jog Bendrija padarė viską, ką galėjo, kad užtikrintų susitarimą su Jungtine Karalyste dėl sklandaus išstojimo, o dabar belieka ruoštis chaotiškoms skyryboms.

„ES padarė viską, ką galėjo, kad padėtų prastumti Išstojimo sutartį. Iš šios aklavietės galima išeiti tik Jungtinėje Karalystėje. Mūsų pasiruošimai (scenarijui) „be sutarties“ dabar yra svarbesni negu kada nors anksčiau“, – sakoma M. Barnier „Twitter“ žinutėje.

Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio (Žano Klodo Junkerio) atstovė savo ruožtu sakė, kad Bendrijos narės svarstytų „argumentuotą“ Britanijos sprendimą atidėti išstojimą.

Vokietijos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad vis didėja tikimybė, jog Britanija paliks bloką neturėdama jokio susitarimo, ir apkaltino šalį „nerūpestingai lošiant iš piliečių ir ekonomikos gerovės“.

„Deja, galiu tik pasakyti, kad dabar Vokietija kuo geriau rengiasi visiems blogiausiems atvejams“, – nurodė vokiečių diplomatijos vadovas Heiko Maasas (Heikas Masas).

Vyriausybė buvo dar kartą įveikta milžiniška dauguma ir privalo pripažinti, kad jos sutartis yra aiškiai nebegyva ir neturi palaikymo šiuose Rūmuose.

Sutartis „nebegyva“

Pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas) po balsavimo pareiškė, kad Th. May dabar turi pripažinti, kad jos vyriausybės strategija žlugo.

Jis pridūrė, kad premjerė dabar turėtų paskelbti pirmalaikius visuotinius rinkimus.

„Vyriausybė buvo dar kartą įveikta milžiniška dauguma ir privalo pripažinti, kad jos sutartis yra aiškiai nebegyva ir neturi palaikymo šiuose Rūmuose“, – J. Corbynas sakė įstatymų leidėjams.

Kai sausio mėnesį britų parlamentarai ryžtingai atmetė 585 puslapių išstojimo susitarimą, Th. May pažadėjo išsidėrėti pakeitimų prieštaringiausiai vertinamoje susitarimo dalyje, apibrėžiančioje vadinamąją apsidraudžiamąją priemonę (backstop), turinčia užtikrinti, kad po „Brexit“ siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos liks atvira.

Po dar vienų derybų Briuselyje Th. May pirmadienį paskelbė užsitikrinusi „teisiškai įpareigojamų“ pakeitimų Airijos sienos klausimu.

Tačiau jos generalinis atornėjus Geoffrey Coxas (Džefris Koksas) antradienį nusprendė, jog „lieka nepakitusi teisinė rizika“, kad Britanija neturės teisinių priemonių atsisakyti šios priemonės be ES pritarimo, ir gali įstrigti, jei derybos su ES dėl alternatyvos žlugtų.

Netrukus grupė „Brexit“ remiančių parlamentarų iš Th. May Konservatorių partijos ir jos sąjungininkės Šiaurės Airijos Demokratinės junionistų partijos (DUP) paskelbė prieštaraujantys Britanijos ir ES „skyrybų“ susitarimui.

Vis dėlto kai kurie euroskeptikai persigalvojo ir ragino kolegas nerizikuoti viskuo.

Konservatorius Edwardas Leigh (Edvardas Li) pareiškė: „Susitarimas gali jums nepatikti, jis netobulas, bet jis užtikrina „Brexit“, todėl pritarkime jam.“

Tačiau antradienio vakarą parlamentarai triuškinama balsų dauguma atmetė šį susitarimą, ir premjerės pralaimėjimas nebuvo smarkiai mažesnis nei sausį, kai jos išsiderėtas „Brexit“ planas buvo atmestas rekordine 230 balsų persvara.

„Jokio trečio šanso“

Griežtos „Brexit“ linijos šalininkai ypač prieštaravo susitarime numatytos „apsidraudžiamosios priemonės“ dėl Airijos sienos nuostatoms, su kuriomis, kaip jie baiminasi, Britanija gali neribotam laikui įstrigti muitų sąjungoje su ES.

Europos lyderiai savo ruožtu vieningai tvirtino, kad tai buvo geriausias ir paskutinis pasiūlymas, kokio Britanija gali tikėtis.

„Nebus jokio trečio šanso“, – po derybų su Th. May pirmadienį sakė. J.-C. Junckeris.

Dar vienas pralaimėjimas antradienį veda į papildomus balsavimus dėl tolesnių veiksmų.

Trečiadienį parlamentarai turėtų balsuoti, ar Britanija turėtų paprasčiausiai išstoti kovo 29 dieną išvis be jokios sutarties.

Toks scenarijus yra susijęs su ekonominiais pavojais, ir jį remia tik išstojimo šalininkų branduolys.

Jei parlamentarai balsuos prieš išstojimą be sutarties, tuomet ketvirtadienį bus surengtas balsavimas dėl prašymo Briuseliui atidėti „Brexit“.

Atidėjimui turėtų pritarti visos kitos 27 ES narės, kurios taip pat spręs, kokiam laikui turėtų būti atidėtas „Brexit“. Jų viršūnių susitikimas Briuselyje vyks kovo 21–22 dienomis.

Bet koks atidėjimas gali būti tik trumpalaikis.

J.-C. Junckeris pirmadienį sakė, kad atidėjimas po Europos Parlamento rinkimų, kurie įvyks gegužės pabaigoje, reikštų, kad Britanijai reiktų dalyvauti šiuose rinkimuose.