Didžiosios Britanijos karališkoji šeima šeštadienį atsidūrė labai nesmagioje padėtyje, kai vienas laikraštis išspausdino atvaizdus, kuriuose matyti, kaip karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) 4-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, dar būdama vaikas, rodo nacių pasisveikinimo gestą.

Bakingamo rūmai išreiškė nusivylimą dėl to, kad bulvarinis dienraštis „The Sun“ pirmajame puslapyje išspausdino nespalvotą kadrą, kuriame būsimoji karalienė, tuomet maždaug šešerių princesė, yra iškėlusi į viršų dešinę ranką, kaip ir jos mama, velionė Karalienė Motina.

20 sekundžių filmas, iš kurio paimti minimi kadrai, kaip manoma, buvo susuktas Balmoralo rūmų soduose Škotijoje 1933 ar 1934 metais – tuo metu, kai Adolfas Hitleris dar tik tvirtino savo valdžią Vokietijoje.

Buvo pradėtas tyrimas dėl to, kaip „The Sun“ gavo tą filmuotą medžiagą, ir rūmai, priklausomai nuo šio tyrimo išvadų, galėtų imtis teisinių veiksmų prieš laikraštį, sakė šaltinis rūmuose, kuris nenorėjo skelbti savo pavardės.

„Nuvilia, kad buvo gautas ir taip eksploatuotas filmas, nufilmuotas prieš aštuonis dešimtmečius ir aiškiai (esantis) iš JD (Jos Didenybės) asmeninio šeimos archyvo“, – sakoma Bakingamo rūmų atstovo pareiškime.

Nors karalienė tokiame jauname amžiuje negalėjo žinoti to gesto reikšmės, minimas straipsnis nebus malonus monarchei, kuriai dabar – 89 metai.

Prieš 10 metų „The Sun“, kuris yra labiausiai perkamas Britanijos laikraštis, išspausdino nuotrauką, kurioje princas Harry (Haris) draugo maskarade buvo įamžintas su rankovės raiščiu, ant kurio buvo nupiešta svastika. Penktasis asmuo eilėje į britų sostą vėliau atsiprašė.

Namų filmas

Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip būsimoji karalienė trumpam tris kartus pakelia dešinę ranką, šoka ir žaidžia su korgiu.

Grupę, kurioje taip pat buvo karalienės sesuo princesė Margaret, kaip atrodo, skatino karalienės dėdė, būsimasis karalius Edwardas VIII (Edvardas VIII).

Dėl tikslaus Edwardo sąsajų su naciais pobūdžio Britanijoje vis dar diskutuojama, bet kai kurie istorikai kaltina jį simpatijomis Hitlerio režimui.

1937 metais Vokietijoje jis susitiko su nacių lyderių – po to, kai metais anksčiau atsisakė sosto norėdamas vesti išsiskyrusią amerikietę Wallis Simpson (Volis Simpson).

Daug dokumentų, susijusių su audringu Edwardo gyvenimu, vis dar guli slaptuose karališkuosiuose archyvuose. Edwardas mirė 1972 metais.

„The Sun“ vykdomasis redaktorius Stigas Abellas (Stigas Abelas) teisino sprendimą paskelbti tuos atvaizdus ir sakė, kad jie buvo gauti „teisėtu būdu“ ir kad toji publikacija „nesanti karalienės ar karalienės mamos kritika“.

„Tai istorinis dokumentas, kuris realiai sudaro sąlygas kažkiek suvokti Edwardo VIII elgesį“, – sakė jis BBC radijui.

„Aš suprantu, kad jiems (rūmams) nepatinka to pasirodymas, bet taip pat jaučiu, palyginti puristiniu pagrindu, kad žurnalistų ir žiniasklaidos vaidmuo yra ištraukti į šviesą dalykus, kurie įvyko“, – sakė jis.

Neaišku, kaip laikraštis gavo tuos atvaizdus, bet Bakingamo rūmai skuba tai išsiaiškinti.

„Mes bandome nustatyti, iš kur atėjo ta filmuota medžiaga, – AFP sakė šaltinis karališkuosiuose rūmuose. – Yra klausimų dėl autorių teisių ir gali būti galimų klausimų apie nusikalstamumą“.

„Nenumatomo masto blogis“

Istorikas Timas Stanley (Timas Stenlis) sakė, kad nors Hitlerio antisemitizmas turėjo būti aiškus, kai ta medžiaga buvo nufilmuota, buvo neįmanoma numatyti Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto.

„Niekas negalėjo numatyti vien to blogio masto“, – sakė jis televizijai „Sky News“.

Hitleris Vokietijos lyderiu tapo 1933 metais. Po 12 metų baigiantis Antrajam pasauliniam karui, milijonai žmonių, daugelis jų – žydai, jau buvo nužudyti koncentracijos stovyklose.

Karalienė praėjusį mėnesį su valstybiniu vizitu buvo nuvykusi į Vokietiją, kur lankėsi Bergeno-Belzeno koncentracijos lageryje. Tai buvo pirmas jos apsilankymas buvusioje nacių stovykloje, kurioje žuvo maždaug 52 tūkst. žmonių, tarp jų – dienoraštį rašiusi paauglė žydaitė Ana Frank.

Per karą, būdama 18-os, monarchė gavo parengimą kaip rezervo mechanikė ir karinio sunkvežimio vairuotoja.

Daugelio britų meilę Karalienei Motinai, kuri mirė 2002-aisiais, nulemia jos ir jos vyro Jurgio VI sprendimas per karą likti Londone ir lankyti per „Blicą“, kaip buvo praminti vokiečių antskrydžiai šalies sostinėje, subombarduotas vietas.