Apie 130 britų karių vyks į šiaurinį Tapos miestą, kur jų atvykimas yra pirmasis Aljanso greitojo reagavimo pajėgų dislokavimo šiame kariniame miestelyje etapas. Pirmadienį prie jų prisidės dar iki 50 prancūzų karių, o vėliau per kelias savaites batalionas bus dar papildomas.

Iki balandžio vidurio Estijoje bus dislokuota daugiau kaip 800 britų bei beveik 300 prancūzų karių. Vėliau šiais metais prancūzus pakeis danai.

„Jungtinės Karalystės vadovaujama kovos grupė dislokuojama čia Estijos prašymu pagal NATO šalių sprendimą sustiprinti gynybinius Aljanso pajėgumus“, – sakė Estijos ginkluotųjų pajėgų atstovas spaudai Simmo Saras (Simas Saras).

Grėsmė iš Rusijos

„Toks sprendimas priimtas dėl pokyčių tarptautinėje saugumo padėtyje“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Sprendimas sustiprinti NATO rytinio sparno gynybą buvo priimtas pernai per Varšuvoje vykusį Aljanso viršūnių susitikimą, reaguojant į padidėjusią potencialios Rusijos agresijos grėsmę, įsiplieskus konfliktui Ukrainoje. Buvo nutarta, kad Lenkijoje ir Baltijos šalyse bus dislokuoti keturi priešakiniai NATO pajėgų batalionai, kurių kiekvienam vadovaus vadinamosios atraminės šalys: Lenkijoje – JAV, Lietuvoje – Vokietija, Latvijoje – Kanada, Estijoje – Didžioji Britanija.

Pagal NATO planus tarptautiniame batalione Estijoje numatyta apie 1200 karių: 800 britų ir 400 prancūzų. Batalionui vadovaus Didžioji Britanija, jis veiks kartu su Estijos 1-ąja pėstininkų brigada.

Pastaruosius porą metų tarp Rusijos ir Vakarų vis labiau eskaluojama įtampa, kurią sukėlė Rusijos veiksmai Ukrainoje ir karinės kampanija Serijine 2015-ųjų pabaigtoje.