Siekdama apriboti Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ įtaką, Europos Komisija nori naujų įgaliojimų tikrinti Europos Sąjungos (ES) valstybių narių dujų tiekimo sutartis su „Gazprom“ dar iki jų pasirašymo, rašo britų verslo dienraštis „The Financial Times“.

Komisija susirūpinusi, jog Maskva, tiekianti 30 proc. Europoje suvartojamų dujų, piktnaudžiauja dominuojama padėtimi ir į sutartis su Rytų Europos šalimis įtraukia neteisėtas nuostatas.

Kitą mėnesį Komisija pasiūlys, kad visas tarpvalstybines sutartis, energetikos srityje sudaromas su ne ES šalimis, iš anksto tikrintų ir tvirtintų trijų ar keturių Komisijos pareigūnų grupė, - tai, kaip nurodoma pasiūlymuose, su kuriais susipažino „The Financial Times“, leistų „pagerinti vidaus rinkos veikimo kokybę ir padidinti ES energetinį saugumą“.

Rengdama pasiūlymus, Komisija, be kita ko, rėmėsi ES patirtimi, susijusia su 50 mlrd. JAV dolerių vertės dujotiekiu „South Stream“, kurį „Gazprom“ planavo nutiesti Juodosios jūros dugnu iki Vidurio Europos.

Šis projektas žlugo 2014 metų pabaigoje, kai Komisija padarė išvadą, jog jis prieštarauja ES konkurencijos įstatymams, kuriais „Gazprom“ ir kitiems dujų tiekėjams neleidžiama kontroliuoti ir skirstymo. Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais tuomet susidūrė Komisija, buvo tai, kad Rusija jau buvo suformavusi tvirtus sutartinius šio projekto pamatus, nes buvo pasirašiusi su Rytų Europos šalimis tarpvyriausybinius susitarimus dėl siūlomo dujotiekio maršruto.

Įgaliojimai iš anksto tvirtinti susitarimus dėl dujų reikštų didelį pokytį, nes šiuo metu valstybės narės apie tokius susitarimus Briuseliui praneša tik po jų pasirašymo. Reforma įsigalios, jei jai pritars visos valstybės narės ir Europos Parlamentas.

Tačiau diplomatai teigia, jog ši Briuselio iniciatyva gali sulaukti didesnių ES valstybių narių pasipriešinimo. Vokietija – įtakingiausia ES valstybė narė – nėra itin linkusi iš esmės keisti dabartinę sistemą. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė labiau palaiko šią iniciatyvą.

Pasak Komisijos, nuo 2012 metų pabaigos ES valstybės narės pranešė apie 124 tarpvyriausybines dujų tiekimo sutartis ir penkiolika iš jų, kaip paaiškėjo, nedera su ES teisės aktais. Komisija nori įgaliojimų iš anksto tvirtinti tokias sutartis, nes nustatė, kad nutraukti tas ginčytinas sutartis ar jas peržiūrėti yra beveik neįmanoma.

Pastaraisiais metais Briuselis, be kita ko, prieštaravo „Gazprom“ sudaromų sutarčių nuostatoms, kuriomis draudžiama perparduoti dujas. Komisijos nuomone, tai varžo konkurenciją ir skaido bendrą dujų rinką į atskirų valstybių narių rinkas. Derybose su ES „Gazprom“ sutiko atsisakyti tokios praktikos.

Tarpvalstybiniai susitarimai dažnai naudojami rengiantis įgyvendinti dujotiekių projektus, nes išsklaido galimų investuotojų abejones dėl vyriausybių įsipareigojimų.

Tačiau ES pareigūnai pažymi, jog tokie susitarimai nėra naudojami visais be išimties atvejais. Pavyzdžiui, Maskvos planai eksportuoti daugiau dujų į Vokietiją per prieštaringai vertinamą dujotiekį „Nord Stream-2“ nėra paremti jokiais tarpvyriausybiniais susitarimais.

Tuo tarpu Lenkija taip pat yra paraginusi Komisiją sustiprinti ir grynai komercinių dujų tiekimo sutarčių, kurias „Gazprom“ sudaro su privačiomis įmonėmis, priežiūrą.

Briuselis kol kas tokių pokyčių vengia. Vietoj to Komisija pasiūlys, kad Briuseliui ir valstybėms narėms būtų suteikta galimybė komercines tiekimo sutartis įvertinti vos jas pasirašius.

Tačiau, kad nekiltų Vakarų Europos šalių nepasitenkinimo, ši sąlyga būtų taikoma tik tuo atveju, jeigu dujų kiekiai, tiekiami pagal pirkėjo ir tiekėjo sudaromas sutartis, sudarytų 40 proc. atitinkamos valstybės narės rinkos.