Didžiulis atvykėlių antplūdis sukėlė Europos Sąjungoje gilių politinių priešpriešų. Net ir kai kuriose Šengeno erdvei, kurios viduje paprastai nevykdomi pasienio tikrinimai, priklausančios valstybės ėmėsi statyti tvoras ir atnaujino tikrinimus pasienio postuose.

„Europa negali dukart patirti nesėkmės dėl migracijos“, – po 18 ES ir Vakarų Balkanų valstybių ministrų susitikimo per spaudos konferenciją sakė M. Schinas.

Kalbėdamas apie seniai laukiamą, bet ne kartą atidėtą pasiūlymą reformuoti ES migracijos ir prieglobsčio politiką, M. Schinas pabrėžė, kad dabar yra tinkamas momentas tai padaryti. Tikimasi, kad tokį pasiūlymą Europos Komisija paskelbs rugsėjį.

M. Schinas sakė, kad faktas, jog blokas šią savaitę susitarė dėl didžiulio paketo, skirto Bendrijos ekonomikai gaivinti po koronaviruso pandemijos sukeltos krizes, atveria kelią siekti pažangos kitose srityse.

„Nenorėjome užteršti diskusijų dėl gaivinimo plano kita sudėtingu klausimu – dėl migracijos“, – aiškino jis.

Vis dėlto pasibaigus Vienoje dvi dienas trukusiai konferencijai tapo aišku, kad daugelis būsimo susitarimo aspektų tebėra ginčijami.

Graikijos atstovai prieš šį susitikimą aiškiai pareiškė, kad Atėnai ir kitos Pietų Europos valstybės nori, jog į darbotvarkę būtų įtrauktas klausimas dėl privalomo pabėgėlių paskirstymo visose ES narėse.

Tokios šalys kaip Lenkija, Vengrija, Čekija ir Slovakija šiems planams įnirtingai priešinosi.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis), kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES, pabrėžė, kad būtina griežtinti procedūras, prie ES išorinių sienų sprendžiant, kam gali būti taikomas pabėgėlių statusas.

H. Seehoferis pabrėžė, kad daugiau žmonių, neatitinkančių pabėgėlio statusui įgyti reikalingų kriterijų, turi būti išsiunčiami į savo kilmės šalis.

Tiesiogiai paklaustas, ar Vokietija atmestų privalomo perskirstymo schemą, ministras atsakė: „Pirmiausiai įveskime kitas priemones.“

„Jeigu sugebėtume daug pasiekti, tuomet šis perskirstymo klausimas atsitrauktų į antrąjį planą“, – pažymėjo jis.

H. Seehoferis sakė, kad Vokietijoje šiuo metu per dieną užregistruojama 300–400 pasilikti norinčių atvykėlių. Maždaug tiek pat buvo registruojama prieš naujojo koronaviruso pandemiją, laikinai sumažinusią migrantų antplūdį.

Susitikimo dalyviai nutarė įkurti Vienoje „koordinacinę platformą“, skatinsiančią dalijimąsi su migracija susijusia informacija tarp ES narių ir Vakarų Balkanų šalių.

H. Seehoferis išreiškė viltį, kad naujoji platforma veiks kaip „ankstyvojo perspėjimo sistema“, parodanti, kada gali prireikti papildomų priemonių migracijos problemoms spręsti.