„Turime užtikrinti, kad ši krizė padėtų mums žengti į priekį, o ne grįžti prie nešvaraus iškastinio kuro“, – interviu kelioms Europos žiniasklaidos priemonėms sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

„Tai plonytė riba, ir dar neaišku, ar pasuksime teisingu keliu“, – pridūrė ji.

Šis pokytis – imlios enegijai Europos reakcija į vis mažėjantį rusiškų dujų ir naftos tiekimą, – labai kenkia ES deklaruojamam siekiui iki 2050 metų tapti neutraliai klimato atžvilgiu.

Šis tikslas yra vienas iš kertinių ES vykdomosios valdžios atstovės U. von der Leyen politikos akmenų.

Vokietija, Austrija ir Nyderlandai pastarosiomis dienomis pareiškė, kad sušvelnins apribojimus iškastiniu kuru kūrenamoms elektrinėms.

Antradienį Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ sumažintą dujų tiekimą Europai pavadino „Maskvos ataka prieš mus“.

Nors Vokietija, didžiausia Europos ekonomika ir didžiausia energijos vartotoja regione, pareiškė, kad vis dar planuoja 2030 metais atsisakyti anglies, aplinkosaugos organizacijos nusiteikusios skeptiškai.

Grįžimas prie anglies „yra blogas pasirinkimas“, turintis struktūrinių pasekmių, sakė Neilas Makaroffas iš skėtinės organizacijos „Climate Action Network“.

„Šalys ir toliau remia iškastinę energetiką, užuot pakankamai investavusios į atsinaujinančius energijos šaltinius, – sakė jis. – Kyla pavojus, kad viena priklausomybė bus pakeista kita: vietoj rusiškų angliavandenilių bus importuojamos Kolumbijos ar Australijos anglys, JAV ar Kataro suskystintos gamtinės dujos“.