Antradienį į Kinijos muitinės sistemas sugrįžęs verslas džiaugėsi neilgai. Pramonininkai skelbia, kad išaušus naujam rytui trikdžiai prasidėjo ir vėl. Kinijos muitinė nepriima nė vienos prekės iš Lietuvos. 

Panašu, kad Kinija dabar ieško menkiausių priekabių, kaip neišmuitinti iš Lietuvos atkeliavusių prekių, jų nepriimti ar net sugrąžinti atgal. Ir kenčia ne tik Lietuvos verslas, bet jau ir su Lietuva bendradarbiaujančios įmonės.

Kinija sustoti nežada ir jau kurpia planą šalims, kurios nuspręs sekti Lietuvos pavyzdžiu ir susibičiuliaus su Taivanu. Grasinimų iš Pekino sulaukė Latvijos ir Estijos medienos apdirbimo bei prekybos įmonės. 

Latviai sako, kad įspėjimai iš Kinijos atėjo iškart po praėjusią savaitę vykusio Baltijos šalių parlamentarų susitikimo Taivane. 

Į Kinijos ekonominį spaudimą Lietuvai ir grasinimus kitoms Baltijos šalims nebegali nereaguoti Europos Komisija. Briuselis skelbia, kad ruošia prekybinį ginklą visoms valstybėms, kurios nuspręs šantažuoti Europos Sąjungą. Tai turėtų naudos ir Lietuvos ginčui su Kinija. 

Briuselio planą galima vadinti ekonominiu NATO. Mat, jei nukentės vienas, agresorei atsakys visi. 

Europos Komisija teigia, kad šiuo metu nėra teisinės bazės, kuri galėtų veikti prieš ekonominę prievartą. Tokią sukūrus būtų galima įvesti 12 atsakomųjų priemonių. Pavyzdžiui, Europos Komisija galėtų šantažuojančioms šalims sustabdyti tarifų nuolaidas, padidinti muitus, stabdyti tarptautinius įsipareigojimus, padidinti importo ar eksporto apribojimus. 

Iki šiol Europos Komisijos svarstomoms sankcijoms pakakdavo vienos valstybės veto ir jos būdavo atmestos. Dabar pirmą kartą Europa turi šansą priimti sankcijas daugumos valstybių pritarimu. 

Kad planas įsigaliotų, jį turi paremti dauguma Europos Sąjungos narių ir Europos Parlamentas. Tačiau jau dabar kai kurios šalys tam prieštarauja. Švedija abejoja, ar problema tokia didelė, kad būtų pateisinamas toks pasiūlymas. Skeptiškos ir Čekija, Estija, Suomija bei Italija.