„Šiandien Europa pagaliau bunda supurtyta strateginių lūžių pasaulyje. Lietuva ragina išlaikyti šį proveržio momentą – veikti greitai, strategiškai ir vieningai. Mūsų vienybė, ryžtas ir investicijos – vienintelis kelias į saugesnę, stipresnę ir atsparesnę Europą“, – išplatintame pranešime cituojama ministro kalba.

K. Budrys konferencijoje „Ginant taiką: atgrasymo ir atsparumo ateitis“ taip pat akcentavo, kad Ukrainos saugumo ateitis yra kertinė Europos saugumo dedamoji. Pasak ministro, Ukrainos kova prieš agresorių yra egzistencinė visos Europos ateičiai.

„Ilgalaikei taikai reikia stiprios Ukrainos – su galinga, gerai aprūpinta kariuomene ir stipria gynybos pramone, maksimaliai integruota į Europos tiekimo grandines. Europa privalo sutelkti jėgas ir suteikti Ukrainai tai, ko jai labiausiai reikia šiuo metu – oro gynybos sistemų, artilerijos, naikintuvų, dronų. Ukraina gina ne tik savo, bet ir mūsų visų saugumą“, – kalbėjo diplomatijos vadovas.

K. Budrys taip pat pabrėžė gynybos finansavimo didinimo svarbą Europos saugumui. Pasak jo, vienintelis kelias stiprinti gynybą – investuojant pinigus.

„Gynybos biudžetai turi virsti realiais gebėjimais, o laikas nėra mūsų sąjungininkas. Išlaidos gynybai privalo skubai didėti visoje Europoje. Tai padės ne tik užtikrinti sąžiningą naštos pasidalijimą su transatlantiniais partneriais, bet ir sustiprins visą NATO aljansą“, –  sakė K. Budrys.

Užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė transatlantinio ryšio svarbą Europos saugumui. Pasak K. Budrio, JAV karinis buvimas Europoje ir Lietuvoje išlieka kritiškai svarbus.

Konferencijoje K. Budrys akcentavo ir svarbų Vokietijos vaidmenį užtikrinant NATO rytinio flango saugumą. Pasak ministro, Vokietijos sprendimas iki 2027 m. dislokuoti kovinę brigadą Lietuvoje yra istorinė lyderystės išraiška. Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė Lietuvos įsipareigojimą paruošti visą reikiamą infrastruktūrą ir užtikrinti priimančios šalies paramą.

ELTA primena, kad Lietuva siekia iki 2030-ųjų krašto apsaugai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.

Premjeras G. Paluckas anksčiau sakė, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.