D.Trumpas anksčiau yra sakęs, kad JT yra „žmonių susirinkimo klubas, skirtas pasikalbėti ir gerai praleisti laiką“. Tačiau savo kalboje jis žada pasidalyti idėjomis, kaip patobulinti šią organizaciją, o kitą dieną jis pirmąkart kreipsis į Generalinę Asamblėją.

Šiemet Generalinėje Asamblėjoje dalyvaus apie 130 pasaulio šalių lyderių, tačiau daugiausiai dėmesio tikriausiai sulauks D.Trumpas, kurio pernykštė rinkimų kampanija „Pirmiausiai – Amerika“ tarptautinei bendruomenei sukėlė daug nerimo.

Daugiausiai prie JT finansavimo prisidedančių Jungtinių Valstijų lyderis yra pagrasinęs nutraukti šiai organizacijai skiriamą finansinę paramą. JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) savo ruožtu tvirtino, kad tokiu atveju kiltų „neišsprendžiamų problemų“.

Į susirinkusiuosius per Generalinę Asamblėją taip pat kreipsis ir A.Gutteresas. Jis ragins mažinti JT biurokratiją, o pasaulio lyderiai turėtų patvirtinti savo palaikymą reformoms.

Prancūzija ir Rusija gana skeptiškai vertina šią JAV iniciatyvą, nes, jų nuomone, Vašingtonas labiau rūpinasi išlaidų mažinimu, o ne JT darbo tobulinimu.

JAV ambasadorė JT Nikki Haley (Niki Heili) siūlė šių metų JT taikos palaikymo misijos biudžetą sumažinti 600 mln. dolerių (per 502 mln. eurų).

Penktadienį ji sakė, kad daugiau kaip 120 šalių palaiko JAV parengtos politinės deklaracijos projektą dėl JT reformos. Jos teigimu, tai yra „stebuklingas skaičius“, kuris demonstruoja, kad A.Guttereso „didžiulis reformų paketas“ sulauks paramos.

Skirtingos nuomonės dėl Irano ir Šiaurės Korėjos

Pirmadienį D.Trumpas dalyvaus derybose su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) bei Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi). Prancūzijos lyderis antradienį sakys savo pirmąją kalbą Generalinėje Asamblėjoje.

Tiek E.Macronas, tiek B.Netanyahu turėtų iškelti klausimą dėl Irano branduolinio susitarimo ateities. Vis dėlto jų nuomonės skiriasi: Izraelio premjeras norėtų jį nutraukti, o Prancūzijos vadovas pasisako už jo išsaugojimą.

Kiek vėliau JAV prezidentas vakarieniaus su Lotynų Amerikos lyderiais, su kuriais aptars krizę Venesueloje.

Be kita ko, svarbi JT Generalinės Asamblėjos tema bus Šiaurės Korėjos branduoliniai ir raketiniai bandymai. Ketvirtadienį per JT Saugumo Tarybos posėdį dėl branduolinio ginklo neplatinimo diplomatai aptars sankcijas Pchenjano atžvilgiu.

Ketvirtadienį D.Trumpas susitiks su Japonijos ir Pietų Korėjos lyderiais, pritariančiais JAV siekiui dar labiau sugriežtinti sankcijas Šiaurės Korėjai.

Praėjusią savaitę JT Saugumo Taryba pritarė naujoms sankcijoms Šiaurės Korėjai, tarp kurių yra tekstilės eksporto draudimas ir naftos produktų importo suvaržymas. Šiuo sankcijų paketu buvo siekiama priversti Pchenjaną nutraukti savo branduolinę bei raketinę programas ir sėsti prie derybų stalo.

Visgi Rusija ir Kinija ragina derėtis su Šiaurės Korėja ir perspėja, kad karinio įsikišimo galimybė, apie kurią kalba JAV, turėtų katastrofiškų pasekmių.

Mianmaro krizė

Tuo tarpu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) vadovaus susitikimui dėl karinės kampanijos Mianmare, kurią JT pavadino „etniniu valymu“. Iš budistinio Mianmaro buvo priversti bėgti daugiau kaip 400 tūkst. musulmonų rohinjų mažumai priklausančių žmonių.

Šiame už uždarų durų vyksiančiame susitikime dalyvaus Mianmaro atstovas ir užsienio reikalų ministrai iš „įvairių šalių, suinteresuotų, kad ten liautųsi smurtas“, sakė vienas Britanijos diplomatas.

Per JT Generalinę Asamblėją bus aptarti ir uragano „Irma“ padariniai; anksčiau šį mėnesį praūžusi audra nusiaubė dalį JAV teritorijos ir Karibų regioną.

Ši stichinė nelaimė pasaulio lyderiams, svarstantiems Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo ir JAV pasitraukimo iš šios sutarties klausimus, turėtų būti lyg priminimas apie naikinančią gamtos jėgą.