„Jeigu jie nori surengti laisvus rinkimus, tegul nutraukia politinį persekiojimą ir leidžia man grįžti į Boliviją. Aš nekelsiu savo kandidatūros“, - pareiškė jis per spaudos konferenciją jam prieglobstį suteikusios Argentinos sostinėje.

Anksčiau Bolivijos laikinoji prezidentė Jeanine Anez pranešė, kad artimiausiomis dienomis bus išduotas E. Moraleso arešto orderis pagal kaltinimą terorizmu ir kurstymu maištauti.

Bolivijoje spalio 20 d. įvyko prezidento rinkimai. Aukščiausiasis rinkimų teismas paskelbė, kad juos laimėjo tuometis valstybės vadovas E. Moralesas. Jo pagrindinis varžovas – eksprezidentas Carlosas Mesa – pareiškė nepripažįstąs oponento pergalės pirmajame rate. Bolivijoje prasidėjo protesto akcijos ir streikai.

Po tris savaites trukusių protestų E. Moralesas lapkričio 10 d. paskelbė apie savo atsistatydinimą ir pavadino susiklosčiusią situaciją valstybės perversmu. Palikti savo postą jį anksčiau paragino ginkluotosios pajėgos, opozicija ir profsąjungos. Po valstybės vadovo atsistatydino ir viceprezidentas Alvaras Garcia Linera. Savo postų taip pat atsisakė keli ministrai ir kai kurie parlamento nariai.

Būgštaudamas dėl savo gyvybės, E. Moralesas lapkričio 12 d. atvyko į Meksiką, kurios valdžia jam suteikė politinį prieglobstį. Tą pačią dieną opozicijai atstovaujanti Bolivijos Senato pirmininko antroji pavaduotoja Jeanine Anez pasiskelbė laikinąja prezidente ir paskyrė ministrų kabinetą.

Gruodžio 12 d. E. Moralesas atvyko į Argentinos sostinę, kur jam jo paties prašymu buvo suteiktas pabėgėlio statusas, o ne politinis prieglobstis.

Naujojo Bolivijos prezidento rinkimų data kol kas nepaskirta.