„Su džiaugsmu prisijungiu prie „Facebook“ (komandos). Po beveik 20 metų Europos ir Britanijos politikoje man tai yra įdomus naujas nuotykis“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė N. Cleggas.

Anot jo, ši bendrovė „yra atsidūrusi vienų painiausių ir sunkiausių iškilusių klausimų centre“, tokių kaip „asmens privatumas“, „mūsų demokratinių procesų sąžiningumas“, „žodžio laisvės ir draudžiamo turinio pusiausvyra“.

Anot naujienų agentūros „Press Association“ ir laikraščio „Financial Times“, N. Cleggas bus naujasis „Facebook“ tarptautinių reikalų ir komunikacijos skyriaus vedėjas ir persikels į Kaliforniją sausio mėnesį.

Šis 51 metų veikėjas kadaise atstovavo Europos Komisijai derybose dėl prekybos ir buvo europarlamentaras pareigas.

Be to, jis anksčiau vadovavo nedidelei opozicinei Liberalų demokratų partijai, tačiau per 2017-ųjų balsavimą N. Cleggas nebuvo perrinktas į parlamentą, o jo partija patyrė didelę nesėkmę.

Buvęs politikas pasisako už antrą referendumą dėl JK narystės Europos Sąjungoje, nors premjerė Theresa May (Tereza Mei) tokį siūlymą atmetė.

Jo naujausia knyga vadinasi „Kaip nutraukti „Brexit“ (ir padaryti Britaniją vėl didžią)" (How to Stop Brexit (And Make Britain Great Again)).

„Kaip žmogui, visą gyvenimą palaikančiam Britanijos visišką įsipareigojimą Europai, man, be abejo, skausminga trauktis iš viešosios diskusijos šiuo kritišku „Brexit“ proceso etapu“, – penktadienį rašė N. Cleggas.

„Tačiau svarbūs sprendimai netrukus bus pateikti parlamentui, kuriam nebepriklausau, todėl, kai nusprendžiau imtis šio naujo unikalaus iššūkio (socialiniame tinkle) „Facebook“, pagalvojau, kad geriau pradėti anksčiau nei vėliau“, – pridūrė jis.

N. Cleggas, be anglų, taip pat moka olandų, prancūzų, vokiečių ir ispanų kalbas. Jis prisijungė prie britų vyriausybės po 2010-ųjų rinkimų kampanijos, primintos „Klegomanija“ dėl jo įspūdingo pasirodymo televizijos debatuose.

Vis dėlto buvusio politiko populiarumas vėliau smuko, nes šis neištesėjo pažado atėjus į valdžią nedidinti mokesčių už mokslą.

Tuo tarpu „Facebook“ per pastaruosius mėnesius įsivėlė į kelias viešųjų ryšių krizes ir savo platformoje ėmėsi pakeitimų, pirmiausia susijusių su vartotojų privatumu ir politinės reklamos skaidrumu.

Rugsėjį JAV milžinė pripažino kad kibernetiniai įsilaužėliai buvo užsitikrinę prieigą prie daugiau kaip į 50 mln. „Facebook“ vartotojų paskyrų.

Kompanija taip pat sulaukė kritikos kilus privatumo skandalui, per kurį paaiškėjo, jog britų politinių konsultacijų įmonė „Cambridge Analytica“ rinko „Facebook“ vartotojų duomenis. Pastarieji, kaip įtariama, buvo panaudoti per 2016 metų JAV prezidento rinkimų kampaniją.

Kalifornijoje įsikūrusi milžinė, kaip ir kitos socialinių tinklų bendrovės, taip pat dažnai kritikuojama, kad esą leidžia plisti „melagingoms naujienoms“, kuriomis, be kita ko, mėginta manipuliuoti viešąją nuomone prieš Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) netikėtą pergalę JAV rinkimuose.