Buvęs Jungtinių Valstijų ambasadorius NATO Kurtas Volkeris, vadovaujantis Makeino institutui, „Savaitės“ korespondentams sakė, kad jį ramina D. Trumpo pasirinktos komandos pasaulėvaizdis, o į patį prezidentą siūlo žvelgti kaip į naują galimybę – nesibaiminti jo žodžių, pranašaujančių Amerikos kėlimą aukščiau visko. 

– Manau, matysite, kad Jungtinės Valstijos lieka įsitraukusios. Būta svarstymų, kad D. Trumpas vadovaus izoliacionizo bangai. Aš tuo netikiu. Manau, inauguracinėje kalboje ir iš jo pasirinktų kabineto narių — Rexo Tillersono, Jameso Mattiso – išgirdome apie Jungtines Valstijas, kurios yra įsitraukusios, kurios sprendžia pasaulio problemas, tačiau kurios rūpinasi, kad būtų veiksmingos, ir kad su jomis būtų elgiamasi sąžiningai. Taigi tame esama nacionalizmo elementų, jausmo, kad Jungtinės Valstijos mokėjo per daug, buvo per daug įsitraukusios į pernelyg daug konfliktų, rūpinčių kitiems. Bus klausiama, o kokia iš to nauda Jungtinėms Valstijoms, bet jos vis dar bus įsitraukusios. Tik klausimas, kaip.

– Kaip vertinate, kad daugelis jo pasirinktų būsimųjų kabineto narių atrodo su juo nesutariantys, taip pat ir dėl užsienio politikos?

– Sunku vertinti tai pačioje administracijos kadencijos pradžioje, bet giliai jaučiu, kad tai labai teigiama. Vadinasi, jam visiškai priimtini jo kandidatai, jis pasirengęs nuomonių įvairovei, o ką iš tų kandidatų girdžiu, pirmiausiai apie tai, kaip elgiasi Rusija, ir koks turi būti Amerikos pasaulėvaizdis, mane labai ramina. Taigi nors Trumpas perduoda susierzinusios publikos emocijas, jis drauge pasirinko žmones, siekiančius Amerikos galią pasaulyje rodyti visiškai įprastais būdais.

– O kur čia Europos vieta?

– Manau, Europai dėmesio dabar, tiesą sakant, bus daugiau negu buvo jau kurį laiką. Prezidentas Obama sukosi nuo Europos, ėmėsi antraeilio vaidmens, sąjungininkus vadino zuikiais, taip pat mėgino perkrauti santykius su Rusija. Europa buvo nurašyta kaip vakarykštis reikalas, išspręstas, nebe Amerikos problema. Bet imame ten matyti realią riziką. Manau, ką Trumpas pasakė iki šiol –jis tvirtai už NATO, jis nori remti sąjungininkus Europoje, bet jis nori, kad jie neštų savąją naštos dalį. Dažnai mini išlaidas gynybai, o tai sritis, kur Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, rodo pavyzdį.

– Bet kaip buvęs ambasadorius NATO, kaip vertinate jo kartojamą tezę, kad NATO pasenęs?

– Turite prisiminti, kad Trumpas sako daug dalykų, kuriuos sakė ir kiti prezidentai – NATO sąjungininkai gynybai išleidžia nepakankamai, reikia daugiau; NATO yra Šaltojo karo reliktas, NATO turi susitelkti į naująsias grėsmes ir iššūkius. Tą girdime jau 20 metų, ne tik dabar iš Trumpo. Ir čia yra tiesos – NATO turi reformuotis, jis turi sprendimų priėmimą padaryti veiksmingesnį, nes dabar sunku juos priimti laiku. Ko gero, daugiau galių reikia atiduoti vyriausiajam pajėgų vadui Europoje. Rotacinį buvimą Baltijos šalyse ir prasmingas pratybas turime tik dvejus metus – to reikėjo labai seniai. NATO gana mažai daro dėl kibernetinio saugumo ir terorizmo, o kadangi tai labai rimtos grėsmės NATO šalims, turėtų daryti daugiau.

– O kalbant apie ankstesnės administracijos vienašališką sprendimą siųsti šarvuotąją brigadą, kaip manote, ar tai bus pratęsta?

– Manau, tai jau turi tvirtą pagrindą kaip NATO veikla, ir nemanyčiau, kad tai gali būti apgręžta.

– Kaip galėtumėte prognozuoti, kokie santykiai plėtosis tarp Baltųjų rūmų ir Kremliaus?

– Spėčiau, kad prezidentas Trumpas darys tai, ką žadėjo – mėgins dirbti su Vladimiru Putinu, būti atviras, vengti konfliktų, nesiekti konfliktų su Rusija. Kas, tikėtina, nutiks tada – Rusija toliau veiks taip, kaip veikė iki šiol. O jei Rusija toliau eis tuo pačiu keliu, naująją administraciją tai nuvils. Ji ties ranką, o jei Rusija elgsis taip pat, kils atgalinė reakcija. Tiesą sakant, tą patį matėme su prezidentais Billu Clintonu, George`u Bushu, Obama. Nenustebčiau, jei tas pats modelis kartosis.

– O tada kas? Kai Trumpas nusivils, ką imsis daryti?

– Nemanau, kad jis siekia konflikto su Rusija. Nemanau, kad jis naivus. Bet jis tikrai stengiasi. Manau, išvysime labai realistišką Amerikos politiką – kaip ir sakė inauguracinėje kalboje, taika, kuri remiasi stiprumu. Jis mėgins sustiprinti Jungtinių Valstijų pajėgumus, stiprybę, pagarbą pasaulyje, o tada elgsis protingai, bet kad priešininkai žinotų, ko iš Jungtinių Valstijų tikėtis.

– Kokia nuotaika Vašingtone apskritai tarp ekspertų – ar jiems vis dar sunku patikėti, kas nutiko, ar žiūrima į konkrečius dalykus?

– Mane stebina, – o niekada nesijaučiau kurios nors partijos žmogus, dirbau ir demokratų, ir respublikonų administracijose, – kaip smarkiai mėgina neigti tikrovę (ar ja nusivylė) labai protingi, gabūs, apsiskaitę žmonės Vašingtone. Jie nesupranta, ką Trumpas sako, neįsivaizduoja, kad administracija gali padaryti ir gerų dalykų, netiki, kad politiką galės paveikti renkama komanda, o ne vien Trumpo įrašai tviteryje. Manau, jie iš akių išleidžia milžinišką dalyką. Nemato, kad Trumpas sugebėjo pajusti Jungtinių Valstijų visuomenės nuotaiką, kad jis kalba apie daugelį išmintingų žingsnių, kad į administracijos viršūnę renkasi labai talentingų žmonių. Manau, tai veikiau emocinis atsakas, daugiau žmonių negu galėjau tikėtis savo asmeninį likimą susiejo su Hillary Clinton – bet aš to emocinio atsako nesuprantu. Manau, atėjo laikas pasakyti: gerai, turime naują prezidentą, naują administraciją, praeityje irgi būta problemų, daug dalykų, kurių bijoma iš Trumpo, Obama jau yra padaręs, o dabar susivokime, kur esame, ir mėginkime ieškoti sprendimų ateičiai, o ne vien tikėtis, kad viskas tik į bloga.