Pasak J. Melville'io, diplomatai, kaip ir kariškiai, privalo vykdyti išrinktų politinių vadovų nurodymus ir jų užsienio politikos liniją.

„Jeigu tai dėl kokios nors priežasties neįgyvendinama, garbinga būtų paprasčiausiai atsistatydinti. Taip aš ir pasielgiau, kai pasitraukiau iš JAV ambasadoriaus Estijoje posto“, – paaiškino jis.

J. Melville'is pažymėjo, jog išeikvojo daug laiko ir jėgų bandydamas išaiškinti naujajai JAV administracijai NATO vaidmens svarbą, nurodydavo, kad Aljanso vaidmens menkinimas siunčia neigiamą signalą tokioms šalims sąjungininkėms kaip Estija.

„Šių metų pavasarį supratau, kad nebegaliu palaikyti prezidento Trumpo politikos ir retorikos NATO, mūsų sąjungininkų Europoje atžvilgiu ir, taip pat, dėl Rusijos. Man nepatinka ir JAV vykdoma prekybos politika“, – sakė jis.

„Taip pat tikiu, kad draugiškai elgtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu yra istorinė klaida, – pridūrė jis. – Rusija ir jos korumpuota autoritarinė vyriausybė kelia grėsmę taisyklėmis pagrįstai tvarkai ir Jungtinių Valstijų bei jų sąjungininkių pamatinėms taisyklėms ir interesams.“

„Trumpo įprotis juodinti mūsų sąjungininkus ir jų lyderius, bet girti Putiną ir kitus autoritarus nėra būdas vadovauti. Dėl to Taline atsidurdavau neapginamoje padėtyje kaskart, kaip manęs, kaip misijos vadovo, prašydavo paaiškinti mūsų ketinimus", – sakė diplomatas.

Apie ketinimą pasitraukti iš posto J. Melville'is paskelbė birželį. Karjeros diplomatas atsistatydino po to, kai liepos gale pasibaigė jo trejų metų paskyrimas dirbti Estijoje.

Anksčiau šiais metais dėl nepritarimo D. Trumpo administracijos politikai pasitraukė dar keli aukšto rango pareigūnai, įskaitant JAV ambasadorių Panamoje ir aukšto rango diplomatę Nairobyje.