Jo teismo posėdis paskatino išeiti į gatves tūkstančius protestuotojų ir veikiausiai dar labiau pakurstys šio Ispanijos regiono separatistines nuotaikas.

Šalia Barselonos teismo rūmų, kur nagrinėjama A.Maso ir dar dviejų buvusių jo vyriausybės narių byla, susirinko mažiausiai 40 tūkst. šio turtingo šiaurės rytinio regiono nepriklausomybės šalininkų.

Dideliame palmėmis apsodintame bulvare prie teismo rūmų susirinkę žmonės skandavo „Nepriklausomybė“, „Šalin Ispanijos teisingumo sistemą“, „Mes norime balsuoti“. Daugelis protestuotojų laikė raudonos ir geltonos spalvos separatistų vėliavas.

A.Masas ir du jo bendražygiai kaltinami sunkiu nusižengimu ir pilietiniu nepaklusnumu už tai, kad 2014 metų lapkritį organizavo simbolinį, neprivalomą referendumą, nepaisydami Ispanijos Konstitucinio Teismo draudimo, kuris pripažino jį nelegaliu.

Prokurorai siekia, kad šiems asmenims būtų 9–10 metus uždraustadirbti valstybinėse įstaigose, bet jų advokatai su tuo nesutinka ir teigia, kad jie paprasčiausiai gynė katalonų „teisę į saviraiškos laisvę“. Daugelis katalonų nori išsakyti savo nuomonę dėl 7,5 mln. gyventojų turinčio regiono ateities.

„Esame nusiteikę eiti pirmyn. Padarėme tai, ką reikėjo padaryti 2014-aisiais, ir padarytume tai vėl, jei leistų aplinkybės“, – sakė A.Masas per spaudos konferenciją Barselonoje sekmadienį.

„Demokratijos gynyba“

„Giname demokratiją, (kuri) yra universali... Buvome labai ryžtingi, leisdami Katalonijos žmonėms balsuoti. Tai buvo mūsų pareiga, mūsų atsakomybė ir mūsų tikslas“, – sakė jis.

Katalonijos regionas, kuris didžiuojasi savita kalba ir papročiais, jau seniai reikalavo didesnės autonomijos.

Tačiau pastaraisiais metais pastebimai išaugo įtampa santykiuose su Madridu. Be to, padaugėjo raginimų siekti visiškos nepriklausomybės, o po 2015-ųjų rinkimų į valdžią atėjo nepriklausomybės idėją palaikanti vyriausybė, remiama parlamento daugumos iš separatistų partijų.

Tačiau lūžio momentas regione įvyko2010 metais, kai Ispanijos Konstitucinis Teismas apkarpė daugiau galių Katalonijai suteikusį statutą, 2006-aisiais priimtą socialistų vyriausybė.

Nepriklausomybės šalininkai pasmerkė, jų teigimu, „teisminį priekabiavimą“ ir pareikalavo referendumo, panašaus į 2014 metais surengtą Škotijoje.

Konstituciniam Teismui uždraudus jį rengti, A.Masas ir jo padėjėjai vis tiek suorganizavo neprivalomą referendumą, ir dabar yra už tai teisiami.

Dabartinė Katalonijos vyriausybė pažadėjo surengti naują referendumą šiemet rugsėjį. Šįkart jis bus privalomas ir nebus laukiama Madrido pritarimo.

Visgi nėra aišku, kaip būtent jis vyks, nes premjero Mariano Rajoy (Marijano Rachojaus) konservatyvi vyriausybė teigia, jog tokio tipo referendumas viename regione prieštarauja konstitucijai, ir pareiškė niekada neleisianti jo rengti.

Šią savaitę keliuose šalies dienraščiuose pasirodė straipsnių, kuriuose teigiama, jog Madridas svarsto imtis drastiškų priemonių, kad sustabdytų tą referendumą, pavyzdžiui, uždaryti mokyklas, kuriose būtų vykdomas balsavimas, ar perimti policijos kontrolę, kuri paprastai priklauso regiono valdžiai.

Vyriausybė šių teiginių nei patvirtino, nei paneigė.

Tuo tarpų patys katalonai vienos nuomonės šiuo klausimu neturi. Kaip rodo Katalonijos visuomenės instituto atlikta apklausa, 44,9 proc. žmonių nori nepriklausomybės, o 45,1 proc. – nenori.

Visgi didžioji dauguma respondentų pageidauja, kad būtų surengtas referendumas.