Rusijos ekonominės problemos sukrėtė ir buvusias sovietines respublikas, nes rublio kolapsas išplečia krizę į regioną, palaikantį stiprius ryšius su Maskva, sako analitikai.

„Rusija tempia buvusias sovietines šalis į ekonominę krizę“, – sakė strateginių analizių instituto FBK direktorius Igoris Nikolajevas.

Jų prekyba su Rusija ir Rusijoje dirbančių migrantų perlaidos traukiasi rubliui silpnėjant“, – sakė jis.

Be ekonominių pasekmių, Rusijos krizės poveikis buvusioms sovietinėms kaimynėms tikriausiai turės ir geopolitinę dimensiją.

Sausio 1 dieną Rusijos vadovaujama Eurazijos muitų sąjunga, kuriai taip pat priklauso Baltarusija, Kazachstanas ir Armėnija, turi virsti Eurazijos Ekonomine Sąjunga (EES).

Tačiau šio projekto – kurį propagavo prezidentas Vladimiras Putinas, siekdamas vėl įtvirtinti Maskvos įtaką savo sovietinių laikų vasalams, – likimas dabar atrodo miglotas, sakė I.Nikolajevas.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka jau pareikalavo, kad prekyba tarp EES šalių vyktų doleriais, o ne nacionalinėmis valiutomis.

„Eurazijos Sąjungai iškilo labai didelė rizika“ dėl Rusijos krizės, sakė Kazachstano lyderis Nursultanas Nazarbajevas.

„Labai liūdnas vaizdas“

Artimiausi Maskvos sąjungininkai posovietiniais laikais, Muitų sąjungos narės, pirmosios turi pajusti Rusijos ekonomikos, kuri lapkričio mėnesį traukėsi pirmą kartą nuo 2009-ųjų spalio, sukrėtimo poveikį.

A.Lukašenka pripažino, kad Baltarusijai, kurios maždaug 40 proc. eksporto keliauja į Rusiją, smarkiai atsiliepė Maskvos problemos.

Gruodžio mėnesį baltarusiai puolė konvertuoti savo santaupų į dolerius ir eurus, baimindamiesi nacionalinės valiutos nuvertėjimo. Jos kursas jau nukrito daugiau kaip 13 proc. dolerio atžvilgiu.

Ta panika privertė šalies centrinį banką įvesti 30 proc. visų užsienio valiutų pirkimo mokestį ir padidinti palūkanas, kad piliečiai laikytų savo pinigus bankuose.

Energijos išteklių turtingas Kazachstanas turi sunkiai kovoti, kad apsaugotų savo pramonę, nes eksportas į Muitų sąjungos šalis šiemet nukrito daugiau kaip 12 proc., o vidaus rinką kritus rublio kursui užliejo pigios rusų prekės.

Rusijos ekonominė krizė „kelia riziką, kad smuks paklausa mūsų eksporto prekėms ir vėliau sulėtės ekonomika“, praėjusią savaitę sakė Kazachstano finansų ministras Bachytas Sultanovas.

Armėnijoje „Rusijos ekonominė krizė virsta eksporto į Rusiją ir dirbančių migrantų perlaidų doleriais mažėjimu“ sakė ekonomikos analitikas Ašotas Aramianas.

Prognozuojamas Armėnijos ekonomikos augimas 2014 metais buvo sumažintas nuo 4,1 proc. iki 3,3 procento.

„Mūsų ekonomika yra susijusi su Rusija. Armėnijoje yra 1,2 tūkst. rusams priklausančių įmonių, kurios kontroliuoja strateginius sektorius – energetiką, geležinkelius, komunikacijas, – sakė A.Aramianas. – Rusijos ekonomikos įvykiai formuoja ekonominę situaciją Armėnijoje“.

Manvelas Gasparianas, kuriam priklauso batų fabrikas, iki 90 proc. savo produkcijos eksportuodavęs į Rusiją, sakė, kad buvo priverstas penkis kartus sumažinti eksporto į Rusiją apimtį.

„Rusijoje mūsų prekių kainos kyla dėl rublio nuvertėjimo, o žmonių pajamos mažėja. Paklausa dramatiškai sumažėjo“, – sakė verslininkas.

„Labai liūdnas vaizdas“, - pridūrė jis.