Liepsningo būdo Argentinos prezidentė Cristina Kirchner (Kristina Kiršner), kuri dominavo šalies politikoje pastaruosius 12 metų kartu su savo velioniu vyru Nestoru, perduos įvairiai vertinamą palikimą savo įpėdiniui, kuris bus išrinktas sekmadienį.

Darbininkai, sudarantys jos rinkėjų branduolį, laiko C.Kirchner ir jos vyrą savo gelbėtojais, atgaivinusiais Argentinos ekonomiką po 2001 metų krizės ir gynusiais paprastus žmones nuo vidaus ir užsienio engėjų.

Tuo tarpu kritikai – daugiausiai pasiturintieji – peikia prezidentę dėl perdėto kišimosi ir sako, kad ji vėl sugriovė ekonomiką bei temdė šalies įvaizdį tulžingais išpuoliais prieš savo įprastus priešus: pradedant Folklando karo laikų priešininke Britanija, baigiant didžiaisiais žiniasklaidos konglomeratais, kurių imperijas ji stengėsi išardyti, ir „grobuoniškais“ kapitalistais, besibylinėjančiais su Argentina dėl skolų, kurių Buenos Airės nesutinka grąžinti.

„Ji yra arogantiška melagė. Negaliu sulaukti, kada ji išeis. Nekenčiu jos – tai aišku ir paprasta“, – skundėsi 48 metų medicinos sekretorė Monica Gurfinkel (Monika Gurfinkel), vadindama C.Kirchner vyriausybę blogiausia, su kuria jai teko susidurti.

Tuo tarpu 32 metų banko darbuotojas Juanas Bertone (Chuanas Bertonė) laikosi priešingos pozicijos: „Geriausia, kas kada nors yra nutikę Argentinai – tai Cristina.“

„Ji – narsi moteris, pagerinusi mūsų gyvenimo sąlygas, įvedusi „paritarias“ (privalomą atlyginimų didinimą, susietą su infliacija) ir gynė mūsų interesus nuo „maitlesių“ fondų. Jos negalima nemylėti“, – sakė jis.

C.Kirchner, kuriai dabar 62 metai, buvo išrinkta prezidente 2007-aisiais, žadėdama tęsti jos vyro pradėtus darbus.

Nestoras Kirchneris (Nestoras Kiršneris), vadovavęs šaliai 2003–2007 metais, paveldėjo pakrikusią ekonomiką po didžiausio visų laikų valstybės bankroto. Tačiau jis sugebėjo pakeisti padėtį, išnaudodamas augančią paklausą Argentinos žemės ūkio produktams ir vesdamas įtemptas derybas dėl maždaug 100 mlrd. JAV dolerių skolų, valdomų privačių fondų, restruktūrizavimo.

Daugelis prognozavo, kad Nestoras ir Cristina dirbs prezidento poste kadencija po kadencijos, tačiau N.Kirchneris mirė nuo širdies smūgio 2010 metais.

Cristina Kirchner, buvusi senatorė ir patyrusi politikė, dar atkakliau gynė savo vyro palikimą ir buvo perrinkta 2011 metais.

Dabar ji nebegali kandidatuoti dėl konstitucijoje numatytų apribojimų, bet palieka postą tebebūdama populiari – prezidentę palaiko daugiau negu 50 proc. apklausų dalyvių.

Cristina žadėjo, kad jos pasirinktas lyderis, Buenos Airių gubernatorius Danielis Scioli (Danielis Sjolis) toliau plėtos „kiršnerizmą“.

Žvelgdama D.Scioli į akis savo plieniniu žvilgsniu per vieną mitingą, kai iki balsavimo buvo likę 10 dienų, prezidentė ragino jį „gilinti šį procesą, kaip daro didžiosios šalys“.

MAŽIAU VAŠINGTONO, DAUGIAU HAVANOS

Darbuodamasi tarptautinėje arenoje, C.Kirchner pakeitė savo šalies, praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje laikytos artima Europos ir JAV partnere, įvaizdį.

Ankstesnis prezidentas Carlos Menemas (Karlas Menemas) kadaise pasakė už „neatsiejamus ryšius“ su Jungtinėmis Valstijomis, bet C.Kirchner buvo labiau priimtina Rusijos, Kinijos, Irano, Venesuelos ir Kubos lyderių draugija.

Ji atkakliai nesutikdavo nusileisti Amerikos rizikos draudos fondams, kurie atsisakė prisidėti prie Nestoro pasiūlyto skolų restruktūrizavimo plano, nors tolesnis bylinėjimasis nuvedė Argentiną į naują bankrotą praėjusiais metais.

La Platoje netoli Buenos Airių gimusi C.Kirchner susipažino su Nestoru, būdama 20-metė studentė, o praėjus šešiems mėnesiams už jo ištekėjo.

Karjerą nacionalinėje politikoje jie pradėjo Santa Cruso provincijoje, kur Nestoras tapo gubernatoriumi, o Cristina – senatore.

C.Kirchner, praktikuojanti katalikė, stengėsi palaikyti glaudžius ryšius su popiežiumi Pranciškumi, nors jie nebebuvo tokie artimi kaip anksčiau, kai šis hierarchas buvo Buenos Airių arkivyskupas Jorge Bergoglio (Chorchė Bergoljas), raginęs prezidentę labiau stengtis kovoti su skurdu.

Kritikai ją kaltina autoritarizmu, korupcija ir netgi prisidėjus prie mįslingos prokuroro Alberto Nismano mirties pernai sausį. Pastarasis teisininkas tvirtino, kad C.Kirchner trukdė tirti išpuolį 1994 metais, kai buvo susprogdintas Buenos Airių žydų centras.

Nė vienas iš tų kaltinimų nebuvo įrodytas, o A.Nismano pareiškimus teismai kelis kartus atmetė.

Tuo tarpu kai kurie prezidentės šalininkai jau prognozuoja, kad ji vėl kandidatuos į šalies vadovo postą 2019 metais.

Paklausta, ką C.Kirchner veiks baigusi eiti pareigas gruodžio 10 dieną, jos kabineto vadovas Anibalis Fernandezas (Anibalis Fernandesas) sakė, kad politikė „neliks namuose vien skinti rožių ir prižiūrėti anūkų“.

C.Kirchner turi du vaikus: 38 metų sūnų Maximo (Maksimą), kandidatuojantį į Kongresą, ir 24 metų dukrą Florencią (Florensiją).