„Ši diskusija parodė labai aiškų norą nebūti naiviais, tačiau taip pat nenorėjome imtis sistemingos konfrontacijos logikos“, – sakė jis.

Per aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje 27 šalių vadovai surengė tris valandas trukusias strategines derybas dėl požiūrio į Kiniją, prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) stiprinant savo įtaką.

ES sunkiai sekasi formuoti nuoseklią poziciją Pekino atžvilgiu, nes nori patekti į didžiules Kinijos rinkas, bet ir smerkia jos teisių pažeidimus bei agresyvią regioninę politiką.

„Visada tvirtai ginsime savo principus, demokratiją ir pagrindines laisves“, – sakė Ch. Michelis.

„Manome, kad turime būti pasiryžę siekti didesnio abipusiškumo ir pusiausvyros atkūrimo, ypač Kinijos ir ES ekonominiuose santykiuose“, – teigė jis.

Ch. Michelis teigė, kad ES ir toliau yra atvira bendradarbiavimui su Kinija svarbiais tarptautiniais klausimais, tokiais kaip klimato kaita ir sveikata.

Jis tvirtino, kad blokas turi „savo modelį, kurį reikia vystyti“ tokiu metu, kai stiprėja Kinijos ir Jungtinių Valstijų priešprieša.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad Pekinas „toliau vykdo savo misiją siekdamas įtvirtinti savo dominavimą Rytų Azijoje ir įtaką visame pasaulyje“.

Ji taip pat perspėjo dėl glaudžių Kinijos ir Rusijos ryšių, Maskvai, pradėjusiai karą Ukrainoje, sujaukus tarptautinę tvarką.

„Šie pokyčiai turės įtakos ES ir Kinijos santykiams“, – sakė U. von der Leyen.

O. Scholzas vyksta į Kiniją

Susidūrusi su chaosu, kurį sukėlė priklausomybė nuo Rusijos energetikos srityje, ES nori užtikrinti, kad nepakliūtų į tuos pačius spąstus ir netaptų priklausoma nuo Kinijos dėl svarbiausių žaliavų ir technologijų.

„Akivaizdu, kad turime būti labai budrūs, kai kalbama apie priklausomybes. Mes išmokome savo pamoką“, – sakė U. von der Leyen.

ES siekia laikytis vieningo požiūrio į Kiniją, tačiau tam trukdo skirtingi jos narių ekonominiai interesai.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) penktadienį paskelbė, kad kitą mėnesį su vyriausybine delegacija vyks į Kiniją – tai bus pirmoji kurios nors Europos Sąjungos šalies lyderio kelionė į šią Azijos milžinę nuo 2019 metų lapkričio.

„Esame labai vieningi, – sakė O. Scholzas. – Niekas nesako, kad nebegalime ten investuoti, kad nebegalime importuoti iš Kinijos.“

Tačiau kiti vadovai atsargiai vertino būsimą O. Scholzo vizitą.

„Su Kinija yra tas pats, kaip ir su Rusija, ji suinteresuota, kad būtume susiskaldę“, – sakė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas).

„Esame suinteresuoti, kad būtume vieningi ir kalbėtume vienu balsu“, – pridūrė ji.

ES diskusija apie Kiniją vyko tuo metu, kai vienas aukšto rango JAV karininkas perspėjo, kad Vašingtonas turi būti pasirengęs reaguoti į galimą invaziją į Taivaną jau šiais metais.

Ch. Michelis atsisakė dalintis bet kokiomis „pranašystėmis karinėje srityje“.

ES diplomatinė tarnyba šį mėnesį parengtame strateginiame dokumente paragino valstybes nares įspėti Kiniją apie „galimas pasekmes“, jei ji sieks jėga perimti Taivano kontrolę.