Ch. Michelis pridūrė, kad dabar užbaigs EVT kadenciją. Ji baigiasi lapkritį.

Sausio 6 dieną buvęs Belgijos ministras pirmininkas pareiškė, kad birželio 6–9 dienomis vyksiančiuose EP rinkimuose sieks tapti Europos Sąjungos teisės aktų leidėju.

Dėl to ir tuo atveju, jei bus išrinktas, jis teigė liepos viduryje atsistatydinsiantis iš EVT pirmininko pareigų.

Šis netikėtas sprendimas sukėlė nerimą Briuselyje, nes jis galėjo atverti kelią Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, kurio šalis 2024 metų antrąjį pusmetį pirmininkaus ES pagal rotacijos principą, laikinai eiti šios ES institucijos vadovo pareigas, kol bus paskirtas Ch. Michelio įpėdinis.

V. Orbanas, palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sukėlė beveik visų Europos partnerių nepasitenkinimą blokuodamas 50 mlrd. eurų vertės Briuselio pagalbą Ukrainai.

Kitą ketvirtadienį vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime, kuriam pirmininkaus Ch. Michelis, bus siekiama įtikinti V. Orbaną atsisakyti pasipriešinimo. Jei to padaryti nepavyks, kitos ES šalys pareiškė esą pasirengusios dvišaliu pagrindu skirti Kyjivui pinigų, kurių ukrainiečiams labai reikia gintis nuo Rusijos puolimo.

„Beprecedentis sprendimas“

Pirminis Ch. Michelio sprendimas taip pat pagreitino spekuliacijas dėl aukščiausių ES postų, dėl kurių bus sprendžiama po Parlamento rinkimų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), kuri, kaip ir Ch. Michelis, buvo paskirta 2019 metais, kol kas nesako, ar ketina siekti antrosios kadencijos.

Savo penktadienio pareiškime Ch. Michelis kalbėjo apie rinkimus, kuriuose dalyvavo per savo politinę karjerą Belgijoje, ir teigė, kad, jo nuomone, balsavimas yra esminis politiko teisėtumo veiksnys.

Jis teigė, kad neseniai viešai paskelbtas sprendimas siekti vietos EP buvo „beprecedentis – kai kas pasakytų, kad drąsus (...) ir užtikrino, kad mano ketinimai buvo skaidrūs“.

Tačiau jis nurodė, kad tai sukėlė kraštutines reakcijas ir asmeninius išpuolius, kurie Ch. Michelio teigimu, vis dažniau laimi prieš faktinius argumentus.

„Asmeniniu lygmeniu tai verčia mane susimąstyti apie savo rinkiminio įsipareigojimo, kuriam paskyriau 30 savo gyvenimo metų, reikšmę ir poveikį ne tik man, bet ir mano artimiesiems“, – sakė jis.

Todėl EVT pirmininkas atsisako savo ambicijų tapti Europos Parlamento nariu ir „visas savo pastangas skirsiu dabartinėms pareigoms su tvirtu pasiryžimu, kol jos baigsis“.

„[Pasibaigus įgaliojimams] Apmąstysiu savo būsimų įsipareigojimų pobūdį ir kryptį“, – pridūrė jis.