Čilėje sekmadienį vyks prezidento rinkimai, kuriuose įtikinama pergalė prognozuojama populiariai buvusiai valstybės vadovei Michelle Bachelet (Mišel Bašelet), žadančiai įgyvendinti ekonomikos reformas ir pakeisti diktatūros laikų konstituciją.

Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, jog prieš beveik ketverius metus prezidento postą palikusi charizmatiškoji 62 metų socialistė turėtų į jį sugrįžti – tam pritaria beveik 50 proc. apklausų dalyvių. Tokia visuomenės parama turėtų atverti M.Bachelet kelią į pergalę jau pirmajame rinkimų rate.

Naujausia apklausa rodo, kad buvusią prezidentę remia 47 proc. respondentų, o artimiausią jos varžovę, dešiniojo sparno kandidatę bei buvusią socialinės apsaugos ir darbo ministrę Evelyn Matthei (Evelin Mateji) – 14 procentų. Kiti septyni kandidatai nuo jų gerokai atsilieka.

Ketvirtadienį oficialiai baigėsi rinkimų kampanija, per kurią M.Bachelet ir E.Matthei pasiūlė visuomenei dvi skirtingas Čilės ateities vizijas.

„Norime laimėti pirmajame rate, nes turime daug nuveikti, – sakė buvusi prezidentė per rinkimų kampanijos mitingą Santjago parke. – Norime imtis realių permainų, atsakingai ir efektyviai“.

Paskutiniame savo rinkimų kampanijos mitinge E.Matthei gyrė prezidento postą paliekančio konservatoriaus Sebastiano Pineros (Sebastiano Pinjeros) politinį palikimą ir sakė, kad jo kadencijos metais buvo sukurta daugiau darbo vietų nei M.Bachelet prezidentavimo metais ir sumažinta socialinė nelygybė.

„Jei kas nors paklaustų čiliečių, ar jiems dabar geriau nei buvo prieš ketverius metus, esu tikra, kad dauguma jų atsakytų, jog dabar yra geriau“, – sakė ji per rinkimų kampanijos renginį pietiniame Čiljano mieste.

Nors pastaraisiais metais Čilės ekonomika atsigavo, M.Bachelet žadėjo atverti kelią „naujam reformų ciklui“, kad būtų didinamos valstybės pajamos.

Tarp Lotynų Amerikos šalių Čilė užima pirmąją vietą pagal vienam gyventojui tenkančią Bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį (skaičiuojant pagal perkamąją galią, tai sudaro 22 362 JAV dolerius), tačiau net pusė iš 17 mln. šalies gyventojų uždirba mažiau nei 500 dolerių per mėnesį.

M.Bachelet, kuri rinkimuose dalyvauja kaip socialistų, krikščionių demokratų ir komunistų „Naujosios daugumos“ aljanso kandidatė, paragino didinti pelno mokestį, kad būtų papildomai surinkti 8 mlrd. dolerių švietimui. Padėtis švietimo sistemoje kelia didelį šalies visuomenės nepasitenkinimą.

Šaliai 2006–2010 metais vadovavusi M.Bachelet nori per šešerius kadencijos metus pasiūlyti nemokamą aukštąjį mokslą, atsakydama į stiprų studentų judėjimą, kuris organizavo masinius protestus 2011 metais.

Kad įgyvendintų tokias reformas, M.Bachelet reikėtų užsitikrinti daugumą Kongrese per sekmadienį vyksiančius nacionalinius rinkimus.

Apklausos rodo, kad jos sąjungininkai tikriausiai užims daugiausiai vietų asamblėjoje, tačiau M.Bachelet gali neįgyti didelės daugumos, reikalingos planuojant imtis gilesnių reformų, tokių kaip nauja konstitucija, kuri pakeistų dabartinę, priimtą dar velionio diktatoriaus Augusto Pinocheto (Augusto Pinočeto).

Pergalė per pirmą balsavimą?

Paskutinis kandidatas, laimėjęs per pirmąjį prezidento rinkimų ratą, buvo Eduardo Frei Ruizas-Tagle (Eduardas Frėjus Ruisas-Taglė), padaręs tai 1993 metais. Sekmadienį vyksiančių rinkimų rezultatus prognozuoti sudėtingiau, nes nuo praėjusių metų dalyvauti balsavime Čilės piliečiams nebeprivaloma.

„Nekyla abejonių, kas bus naujasis Čilės prezidentas – visi tyrimai rodo, kad juo taps Michelle Bachelet, nebent įvyktų kažkas nepaprasta“, – sakė rinkimų ekspertas Mauricio Moralesas (Maurisijus Moralesas).

Baigusi prezidentės kadenciją, M.Bachelet tapo Jungtinių Tautų lyčių lygybės institucijos „UN Women“ vykdomąja direktore. Šios trijų vaikų motinos, gyvenančios atskirai nuo savo vyro, elektorato branduolį sudaro skurstančios moterys.

M.Bachelet yra oro pajėgų generolo Alberto Bacheleto (Alberto Bačeleto) dukra. Šis kariškis buvo mirtinai nukankintas, kai atsisakė palaikyti A.Pinocheto režimą per pučą, nuvertusį socialistą prezidentą Salvadorą Allende (Salvadorą Aljendę) 1973 metais.

M.Bachelet ir jos motina irgi buvo kankinamos, o vėliau ištremtos. Jų skaudi istorija tebejaudina šalį, vis dar kovojančią su tos brutalios epochos, pasibaigusios 1990 metais, palikimu.

M.Bachelet ir E.Matthei keliai anksčiau buvo susikirtę: jų šeimos gyveno viena šalia kitos vienoje oro pajėgų bazėje, o abi mergaitės kai kada kartu važinėdavosi dviračiais. Tačiau jų likimai susiklostė labai skirtingai.E.Matthei tėvas Fernando (Fernandas), kuris irgi buvo generolas, prisidėjo prie A.Pinocheto ir buvo paskirtas vadovauti karo akademijai, kurioje jo buvęs kaimynas generolas Alberto Bacheletas buvo kalinamas ir nukankintas. Tačiau M.Bachelet šeima sako, kad F.Matthei nebuvo atsakingas už tą nužudymą.

Didelė M.Bachelet persvara prieš E.Matthei atspindi Čilės dešiniųjų patiriamą krizę: jie nesugebėjo iškelti savo kandidato ir atsidūrė keblioje padėtyje, minint visuomenę supriešinusio A.Pinocheto perversmo 40-ąsias metines.

E.Matthei prie rinkimų kampanijos prisidėjo tik prieš keturis mėnesius, pakeisdama buvusį ekonomikos ministrą Pablo Longueirą (Pablą Longeirą), kuris pasitraukė, kai jam buvo diagnozuota depresija.