Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) viename interviu penktadienį išreiškė nusivylimą Graikijos ministru pirmininku Aleksiu Cipru (Alexis Tsipras) dėl gilėjančios skolų krizės.

„Nesuprantu Cipro“, – sakė J.C.Junckeris Vokietijos savaitraščiui „Der Spiegel“ po virtinės jo ir A.Cipro nesutarimų.

„Į mano pasitikėjimą juo ne visada buvo atsakyta tuo pačiu“, – sakė jis.

Pasak J.C.Junckerio, A.Cipras turėtų ne skųstis dėl Komisijos, o pasakyti Graikijos rinkėjams, kad ES vykdomoji institucija pasiūlė šaliai 35 mlrd. eurų vertės investicijų programą 2015-2020 metams.

„Jeigu aš būčiau Graikijos ministras pirmininkas, laikyčiau tai sėkme“, – kalbėjo J.C.Junckeris, kuris cituojamas šeštadienį pasirodysiančiame žurnalo numeryje. – Bet nieko panašaus negirdžiu“.

Graikijos skolų dramai artėjant prie grėsmingos kulminacijos, J.C.Junckeris, kaip rašoma, sakė neatmetantis Grexit (Graikijos pasitraukimo iš euro zonos) scenarijaus.

Pasak jo, Atėnai akivaizdžiai neteisingai suprato jo vaidmenį ieškant kompromisinio sprendimo, laikydami jį „kažkuo, kas gali iš skrybėlės ištraukti triušį“.

„Tačiau taip nėra. Aš ne kartą perspėjau poną Ciprą, kad jis negali remtis manimi, jog būtų išvengta derybų žlugimo“, – kalbėjo EK vadovas.

Ketvirtadienį Liuksemburge euro zonos finansų ministrų derybos baigėsi be jokio susitarimo, o Atėnams lieka mažiau negu dvi savaitės užsitikrinti 7,2 mlrd. eurų išmoką, kuri leistų grąžinti pribrendusias skolas ir išvengti bankroto.

Graikijos radikalios kairiosios „Syriza“ partijos vyriausybė nelinkusi pritarti kai kurioms griežto taupymo priemonėms, o šalies skolintojai taip pat neatlyžta, todėl ši priešprieša gali baigtis Atėnų nemokumu, kuris savo ruožtu vestų prie Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.

A. Cipras: Graikijos išėjimas būtų euro zonos pabaigos pradžia

Atėnų pasitraukimas iš euro zonos būtų Europos Sąjungos vieningosios valiutos erdvės pabaigos pradžia, vienas Austrijos laikraštis penktadienį citavo Graikijos premjerą Aleksį Ciprą (Alexis Tsipras).

„Garsusis „Grexit“ (Graikijos išėjimas iš euro zonos) negali tapti išeitimi nei graikams, nei Europos Sąjungai. Tai būtų negrįžtamas žingsnis; tai būtų euro zonos pabaigos pradžia“, – sakoma dienraščio „Kurier“ paskelbtame interviu su su A.Cipru.

„Graikija vyriausybė negali priimti taupymo programos, peršamos ES ir Tarptautinio valiutos fondo. Jos (reformos) taip pat nebūtų palankios Graikijos ekonomikai. Graikija netaptų labiau konkurencinga, o skolos taip pat nebūtų sumažintos. Visą koncepciją reikia keisti“, – pabrėžė jis.

Šie komentarai buvo paskelbti po to, kai ketvirtadienį Liuksemburge vykusios euro zonos finansų ministrų derybos baigėsi be jokio susitarimo, o Atėnams lieka mažiau negu dvi savaitės užsitikrinti 7,2 mlrd. eurų išmoką, kuri leistų grąžinti pribrendusias skolas ir išvengti bankroto.

Graikija nelinkusi pritarti kai kurioms griežto taupymo priemonėms, o šalies skolintojai taip pat neatlyžta, todėl ši priešprieša gali baigtis Atėnų nemokumu, kuris savo ruožtu vestų prie Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.

Vokietijos viešoji nuomonė - nepalanki 

Graikijos skolų dramai artėjant prie grėsmingos kulminacijos, Vokietijoje viešoji nuomonė apie šią šalį pastebimai  pablogėjo ir jau nedidelė dauguma vokiečių mano, kad Atėnai turėtų pasitraukti iš euro zonos.

Krizei tęsiantis penktus metus, visuomenės nuomonės tyrimai, laikraščių antraštės ir politikų apsižodžiavimai atspindi augantį nepasitenkinimą Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) vadovaujama kairiųjų vyriausybe ir jos bekompromise derybų taktika.

Laikas sparčiai senka, o ženklų, kad Atėnams gali pavykti susitarti su savo tarptautiniais kreditoriais - Europos Sąjunga ir Tarptautiniu valiutos fondu, kol kas nematyti.

Susiklosčius tokiai situacijai, daug rinkėjų Vokietijoje, kuri yra didžiausia Europos ekonomika ir faktinė iždininkė, mano, jog atėjo laikas graikams pasitraukti iš 19 valstybių vienijančios euro zonos.

„Jų apskritai nereikėjo priimti į euro zoną“, - Berlyne sakė 67 metų pensininkas Berndas Tuerckas (Berndas Tiūrkas), primindamas, kad Graikijai žalią šviesą tapti euro zonos nare uždegė suklastoti ekonomikos duomenys.

B.Tuerckas sakė nemanantis, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel ar Europos Sąjunga leis išsipildyti vadinamajam Grexit (Graikijos pasitraukimo iš euro zonos) scenarijui, tačiau pridūrė: „Bijau dėl savo vaikų ir anūkų, kuriems teks finansuoti tą šalį“.

55 metų verslininkė iš Kelno Nicole Baumann (Nikol Bauman) sakė, kad ją erzina Graikijos atsisakymas karpyti pensijas, kai nemažai vokiečių senjorų vos suduria galą su galu.

„Manau, graikai turėtų būti išspirti iš euro (zonos) ir nebegauti daugiau jokios pagalbos“, - kategoriškai rėžė ji.

Praėjusią savaitę atlikta viešosios nuomonės apklausa parodė, kad 51 proc. respondentų mano, jog Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos. Nuo metų pradžios, kai į valdžią atėjo A.Cipro ultrakairioji partija, taip manančių vokiečių skaičius šoktelėjo beveik 20 procentų.

Analogiškoje apklausoje Prancūzijoje „Grexit“ scenarijų palaikė 46 proc. respondentų, o Italijoje už Graikijos pasitraukimą iš euro zonos pasisakė 42 proc. apklaustųjų.

„Vokietijos žmonės netenka kantrybės dėl graikų pozicijos“, - sakė Matthias Jungas (Matijas Jungas) iš sociologinių tyrimų instituto, kuris atliko šią apklausą visuomeninio transliuotojo ZDF užsakymu.

Jis pridūrė, kad “nuo metų pradžios tai stabili tendencija“.

Tyrimo duomenys rodo, kad apie 70 proc. vokiečių pasisako prieš bet kokias tolesnes nuolaidas graikams, nes mano, jog tai būtų pasidavimas Atėnų „šantažui“, sakė M.Jungas.

Vis dėlto, pasak sociologo, apklausa taip pat parodė, kad vokiečiai euro zonos subyrėjimą laiko „scenarijumi, kurio reikėtų vengti bet kokia kaina“.

A.Merkel ne kartą yra pabrėžusi, jog nori, kad graikai liktų euro zonoje. „Jeigu bus valia - atsiras ir išeitis“, - dažnai kartoja ji.

Tačiau įstatymų leidėjas Guntheris Krichbaumas (Giunteris Krichbaumas) iš A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungos ( CDU) ketvirtadienį užsienio žurnalistams pareiškė, kad „daug gyventojų - ir tai nėra tik Vokietijos fenomenas - sako: pakanka, jau parodėme didžiulį solidarumą“.

„Iš Atėnų būta daugybės provokacijų, ypač vokiečių atžvilgiu. Žmonės į viską žiūri labai emocionaliai“, - pabrėžė jis.

A.Merkel ėmėsi vadovauti Europos lyderių raginimams Graikijai laikytis griežto taupymo bei įgyvendinti sunkias reformas mainais į finansinę pagalbą, ir dėl šios savo pozicijos graikų karikatūrose ji buvo pavaizduota vilkinti nacių uniformą. Tačiau vokiečių rinkėjai, nerimaujantys dėl valstybės finansų, tokią kanclerės poziciją palaiko.

Daniela Schwarzer (Daniela Švarcer) iš Jungtinėse Valstijose įsikūrusio Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo sakė, kad ankstesniais metais buvo sulaužyti „tabu dėl „nacių Vokietijos“ ir „tingių graikų pensininkų“, bet Vokietijos viešoji nuomonė vis dėlto netapo visiškai priešiška graikų atžvilgiu“.

Tačiau dabar visuomenės nusiteikimas akivaizdžiai pablogėjo, nes daug vokiečių „nebetiki, kad ši šalis nori ar gali žaisti pagal bendrai sutartas taisykles ir siekti bendrų tikslų“, pažymėjo ji.

Netgi Vokietijos centro kairiųjų sparno atstovas, vicekancleris Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis), iki šiol palaikęs skolų slegiamą Graikiją, nusigręžė nuo Atėnų.
„Visoje Europoje stiprėja nusistatymas: gana!“, - rašė ji straipsnyje dienraštyje „Bild“, kaltindamas Atėnus, kad jie „tuoj praloš savo šalies, o ir visos Europos, ateitį“.

Pats „Bild“ vykdė aktyvią kampaniją prieš A.Cipro vyriausybę, kurią kaltino į „prarają“ švaistant Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigus.

Vasarį šis populiarius dienraštis viename savo numerių didžiulėmis raidėmis išspausdino žodį „Nein“ („Ne“), reiškiantį nepritarimą tolesnei pagalbai Atėnams, ir paragino savo skaitytojus iškelti jį priešais kameras.

Tuo tarpu naujienų tinklalapio „Spiegel Online“ skiltininkas Jakobas Augsteinas (Jakobas Augšteinas) tvirtina, kad pati A.Merkel pataikauja viešajai nuomonei, jog „godūs graikai mėgina pasisavinti vokiečių pinigus“.

„Tik taip dabar šioje šalyje kalbama apie euro krizę“, - rašė J.Augsteinas.

Eurogrupė reikalauja „naujų pasiūlymų“

Euro zonos finansų ministrai penktadienį pareiškė, kad Atėnai privalo pateikti naujų pasiūlymų, kaip būtų galima išspręsti Graikijos skolų krizę, prieš ateinančią savaitę įvyksiantį neeilinį viršūnių susitikimą, kur bus nagrinėjamas šis klausimas.

„Sušaukti viršūnių susitikimą, kuriam nebus pasiruošta, jeigu nebus susitarimo šį savaitgalį – man tai neatrodo labai konstruktyvu“, – sakė Austrijos finansų ministras Hansas Jorgas Schellingas (Hansas Jorgas Šelingas), atvykęs į susitikimą su Eurogrupės kolegomis.

„Nežinome, ar Graikija ketina žengti (atsakomąjį) žingsnį ir pateikti naujų pasiūlymų. Perkelti tai į politinį lygmenį, kaip daro Graikija, be abejo, yra lazda su dviem galais“, – pridūrė jis.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas sušaukė pirmadienį Briuselyje vyksiantį neeilinį 19 euro zonos šalių lyderių susitikimą, kai finansų ministrai ketvirtadienį nesugebėjo pasiekti proveržio per jau penkis mėnesius trunkančias derybas tarp Graikijos vyriausybės, piestu stojančios prieš raginimus vykdyti griežto taupymo politiką, ir jos skolintojų – Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF).

„Labai svarbu, kad tam pirmiausiai būtų pasiruošta techniniu lygmeniu, nes mums reikės kažkokių pasiūlymų, kurie bus padėti ant stalo euro zonos viršūnių susitikime“, – penktadienį sakė Suomijos finansų ministras Alexanderas Stubbas (Aleksandras Stubas).

Derybos – tarp suaugusiųjų

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ketvirtadienį perspėjo, kad ieškant sprendinio jau penkis mėnesius besitęsiančiose alinančiose derybose dėl Graikijos skolų krizės turi vykti „tarp suaugusiųjų“, akivaizdžiai priekaištaudama graikų pareigūnams.

„Šiuo metu mums stinga dialogo; opiausias uždavinys – atkurti dialogą tarp suaugusiųjų“, – Ch. Lagarde sakė per spaudos konferenciją po naujausių euro zonos finansų ministrų derybų, kurios baigėsi be jokio susitarimo, likus mažiau negu dviem savaitėms iki galutinio termino, kai Atėnai turės grąžinti TVF 1,6 mlrd. eurų.

Šį komentarą jis išsakė po to, kai Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pareiškė, kad Vašingtone įsikūrusi skolinanti institucija turi prisiimti „baudžiamąją atsakomybę“ dėl Atėnų krizės.

„TVF komandos prieinamos dieną ir naktį. Jos laukė Briuselyje ištisas savaites ir yra pasiruošusios grįžti“, – sakė Ch.Lagarde, praėjus dviem savaitėms po to, kai TVF atšaukė savo derybininkus iš techninių derybų su Graikija, nes jose nebuvo pasiekta pakankama pažanga.

Graikijos pasiūlymai „negali būti vien akių dūmimas – jie turi būti įtikinami“, pridūrė ji.

„Institucijos parengė labai protingus pasiūlymus“, – pabrėžė Ch.Lagarde, likus 12 dienų iki galutinio termino, kai Graikija turi pervesti TVF svarią sumą, grąžindama pribrendusias skolas.

„Laukiame ir tikimės, kad ateinančios kelios dienos bus panaudotos Graikijos vyriausybės parengti apčiuopiamoms priemonėms“, – sakė TVF vadovė.

Graikija jau laimėjo šiek tiek laiko, apjungdama keturis mokėjimus Tarptautiniam valiutos fondui į vieną, kurį reikėtų pervesti iki paskutinės birželio dienos. Ji tapo pirmąja šalimi, pasinaudojusia tokia galimybe po Zambijos 9-ame dešimtmetyje.

Ch.Lagarde atsisakymas svarstyti galimybę atidėti mokėjimą didina spaudimą radikaliai kairiajai Graikijos vyriausybei, kuriai tarptautiniai skolintojai atsisako pervesti paskutinę išmoką pagal anksčiau Atėnams skirtą didžiulio masto finansinio gelbėjimo programą, irgi pasibaigsiančią birželio 30 dieną.

Nelaimingas atsitikimas - pavojingai arti

Graikijos finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) ketvirtadienį perspėjo, kad „nelaimingas atsitikimas“ įtemptame ginče dėl gyvybiškai svarbios išmokos tarp Atėnų ir jų skolintojų – Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – „pavojingai priartėjo“.

„Pasakiau, kad esame pavojingai arti nusiteikimo, priimančio nelaimingą atsitikimą. Pasakiau savo kolegoms nesusitaikyti su tokiu mąstymu“, – J.Varufakis sakė po to, kai derybos su Graikijos partneriais euro zonoje baigėsi be susitarimo ir padidėjo grėsmė, kad šalis pasitrauks iš ES vieningosios valiutos erdvės.

Paklaustas, ar susitarime buvo aptariami Graikijos pasiūlymai, kuriuos skolintojai daugiausiai vadino nerimtais, J.Varufakis atsakė: „Nebuvo nei vieno komentaro.“

„Mūsų pusė pasiuntė stiprų signalą partneriams ir institucijoms, pateikdama išsamų pasiūlymą, kuris jeigu būtų priimtas, galėtų išspręsti Graikijos krizę per trumpą laiką“, – aiškino jis.

„Mums reikia reformų, o ne daugiau karpymų. Graikijos vyriausybė visiškai įsipareigojusi tolesniam tikslinimui“, – pridūrė ministras.

Turi būti padaryta viskas, sako Paryžius

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) penktadienį pareiškė, kad turi būti padaryta „viskas“, kad iki pirmadienį numatyto euro zonos valstybių viršūnių susitikimo būtų rastas kompromisas dėl Graikijos skolų krizės.

„Turime padaryti viską, kad derybos būtų atnaujintos ir jose rastas kompromisas, tačiau toks, kuris atitiktų Europos taisykles“, - sakė Prancūzijos vadovas po derybų Bratislavoje su Slovakijos prezidentu.

Vėliau penktadienį F.Hollande'as ketina aptarti situaciją su Vokietijos kanclere Angela Merkel.