Beveik 200 šalių bendru sutarimu pritarė susitarimui po dvi savaites trukusių COP30 derybų Brazilijos Beleno mieste, kuriose nedalyvavo Jungtinių Valstijų administracija, nes prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ignoravo renginį.

Plenarinės sesijos salėje pasigirdo plojimai, kai COP30 pirmininkavęs Brazilijos diplomatas Andre Aranha Correa do Lago (Andrė Aranja Korėja du Lagu) trinktelėjo savo plaktuku, duodamas ženklą, kad po kelių bemiegių derybų naktų susitarimas patvirtintas.

Europos Sąjunga (ES) ir kitos šalys siekė susitarimo, kuriame būtų raginama parengti „veiksmų planą“ dėl laipsniško iškastinio kuro atsisakymo, tačiau šie žodžiai į susitarimo tekstą nepateko.

Vietoj to šalys susitarime raginamos savanoriškai „paspartinti“ savo veiksmus klimato srityje ir primenamas Dubajuje vykusioje COP28 konferencijoje pasiektas bendras sutarimas. Tame 2023 metų susitarime pasaulis buvo paragintas nuo iškastinio kuro pereiti prie kitų energijos šaltinių.

ES, kuri buvo įspėjusi, kad aukščiausiojo lygio susitikimas gali baigtis nepasiekus susitarimo, jei nebus sprendžiama iškastinio kuro problema, sutiko su sušvelninta susitarimo versija.

„Neslėpsime, kad norėjome daugiau, norėjome, kad viskas būtų ambicingiau“, – žurnalistams sakė ES klimato reikalų komisaras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra).

„Tai nėra tobula, bet tai labai svarbus žingsnis teisinga linkme“, – pridūrė jis.

Daugiau nei 30 šalių, įskaitant Europos valstybes, besivystančios ekonomikos šalis ir mažas salų valstybes, buvo pasirašiusios laišką, kuriame įspėjo Braziliją, kad jos atmes bet kokį susitarimą, kuriame nebus numatytas planas atsisakyti naftos, dujų ir anglių.

Tačiau vienas ES delegacijos narys naujienų agentūrai AFP sakė, kad 27 valstybių blokas buvo „izoliuotas“ ir derybose vaizduojamas kaip „piktadariai“.

Prancūzijos aplinkos ministrė Monique Barbut (Monik Barbu) naftos turtingai Saudo Arabijai ir Rusijai, taip pat anglių gamintojai Indijai ir „daugeliui“ kitų besivystančių šalių pažėrė priekaištų dėl nesutikimo priimti nuostatas dėl laipsniško iškastinio kuro atsisakymo.

A. A. Correa do Lago pripažino, kad susitarimas kai kurias šalis nuvylė.

„Žinome, kad kai kurie iš jūsų turėjo didesnių užmojų kai kuriais klausimais“, – sakė jis COP30 delegatams.

Diplomatas sakė, jog pradės rengti „veiksmų planus“ dėl miškų kirtimo sustabdymo ir dėl perėjimo nuo iškastinio kuro ir rengs aukšto lygio susitikimus šiais klausimais.

Pinigai ir prekyba

Nesėkmė siekiant susitarimo būtų sudavusi smūgį Brazilijos prezidentui Luizui Inacio Lulai da Silvai (Luisui Inasiju Lulai da Silvai), kuris buvo investavęs nemažai politinio kapitalo į konferencijos, kurią jis vadino „tiesos COP“, sėkmę.

Tai taip pat buvo didelis tarptautinio bendradarbiavimo išbandymas po to, kai D. Trumpas nusprendė nedalyvauti COP30.

„Tiesos COP nugalėjo mokslas. Nugalėjo daugiašališkumas“, – sakė Brazilijos lyderis Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime Johanesburge, kuris taip pat vyko šeštadienį.

Kinijos delegacijos COP30 vadovas Li Gao naujienų agentūrai AFP sakė, kad aukščiausiojo lygio susitikimas gali būti laikomas sėkmingu.

„Esu patenkintas rezultatu, – sakė jis. – Šią sėkmę pasiekėme labai sudėtingomis aplinkybėmis, todėl tai rodo, kad tarptautinė bendruomenė nori parodyti solidarumą ir dėti bendras pastangas kovojant su klimato kaita.“

Besivystančios šalys savo ruožtu spaudė ES ir kitas išsivysčiusias ekonomikas pažadėti skirti daugiau lėšų siekiant padėti joms prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, tokių kaip potvyniai ir sausros, ir vykdyti perėjimą prie mažai anglies dioksido išskiriančios ekonomikos.

ES priešinosi tokiems raginimams, tačiau susitarime visgi raginama iki 2035 metų „bent trigubai“ padidinti prisitaikymo finansavimą.

„Tarpvyriausybinės derybos vyksta remiantis mažiausiu bendru vardikliu, tačiau mūsų kova tęsis“, – naujienų agentūrai AFP sakė derybininkas iš Bangladešo, santūriai įvertinęs susitarimo sąlygas.

Prancūzijos ministrė M. Barbut sakė, kad ES su Beleno susitarimu sutiko „dėl kaltinimų europiečiams, kad viena iš priežasčių, kodėl mes prieštaravome tekstui, buvo tai, kad nenorėjome duoti pinigų skurdžiausioms šalims“.

ES taip pat buvo atmetusi į susitarimo tekstą įtrauktas nuostatas dėl prekybos, kurių reikalavo Kinija ir kitos besivystančios šalys. Galutiniame susitarime raginama siekti „dialogo“ prekybos klausimais.

Pasaulio išteklių instituto (angl. World Resources Institute) prezidentas Ani Dasgupta sakė, jog kai kurie iš Belene pasiektų proveržių rodo, kad „net ir sudėtingomis geopolitinėmis aplinkybėmis tarptautinis bendradarbiavimas klimato srityje vis dar gali duoti rezultatų“.

„Tačiau daugelis iš Beleno išvyks nusivylę, kad derybininkai nesugebėjo susitarti dėl veiksmų plano dėl perėjimo nuo iškastinio kuro“, – pridūrė jis.