Jis pakartojo savo įsitikinimą, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus, o JAV ir Rusijos santykius pavadino „komplikuotais“.

„Manau, kad jie randa visas vietas, kur gali apsunkinti mums gyvenimą, manau, jog jiems atrodo, kad tai naudinga“, – sakė jis.

M.Pompeo taip pat sakė matęs tik minimalius įrodymus, kad Rusija laikėsi rimtos strategijos prieš „Islamo valstybę“ (IS) Sirijoje. Pasak jo, bet kokios užuominos, kad Rusija buvo JAV sąjungininkė Sirijoje, nesiremia tuo, kas vyksta Sirijoje.

Tačiau M.Pompeo išreiškė viltį, kad pasaulyje bus vietų, kuriose JAV ir Rusija galės bendradarbiauti dėl kovos su terorizmu.

Pasak jo, sunku įsivaizduoti stabilią Siriją su Basharu al Assadu (Bašaru Asadu) prezidento poste. Jis pavadino B.al Assadą iraniečių, kurie dabar turi „reikšmingas pozicijas“ Sirijoje, marionete.

Rusija pasiliks Sirijoje, nes jai labai patinka karinio laivyno uostas Tartusas Viduržemio jūros pakrantėje, sakė CŽV direktorius.

Jis kalbėjo metiniame žvalgybos, nacionalinio saugumo pareigūnų ir ekspertų Aspeno saugumo forume Kolorade.

Jis sakė, kad Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija ieško atsvaros Iranui, kuris nori būti „centrinė figūra“ Artimuosiuose Rytuose.

M.Pompeo toliau kritikavo B.Obamos administracijos susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos. D.Trumpo administracija neseniai patvirtino, kad Iranas įvykdė savo įsipareigojimus pagal šį susitarimą, bet perspėjo, kad jis sulauks pasekmių, jei pažeis susitarimo „dvasią“. Tai užuomina apie Irano tebevykdomą balistinių raketų programą.

Vertinant, kaip Iranas laikosi susitarimo, jis „blogas nuomininkas“, sakė M.Pompeo. Jis palygino Iraną su nuomininku, kuris nemoka nuomos, kol šeimininkas nepareikalauja, o tada atsiunčia negaliojantį čekį. M.Pompeo pažymėjo, kad prezidentas D.Trumpas su Persijos įlankos regiono valstybėmis ir Izraeliu ieškojo bendro būdo Irano agresijai regione atsverti.

Teherano raminimas ar vertimas laikytis įsipareigojimų neveiks, sakė jis.

„Kai turėsime savo strategiją, esu įsitikinęs, pamatysite esminį politikos (Irano atžvilgiu) pasikeitimą“, – pridūrė jis.

M.Pompeo taip pat kalbėjo apie Šiaurės Korėjos keliamą grėsmę ir sakė, kad D.Trumpas apie Pchenjaną jo klausinėja kaskart, kai jiedu susitinka.

Viena yra Šiaurės Korėjai turėti vieną raketą, galinčią pakenkti Jungtinėms Valstijoms, o kita – turėti tokių ginklų arsenalą, sakė jis ir pridūrė, jog kai ką galima padaryti, kad sumažėtų jos galimybės sukaupti atsargas.

Nors kai kas mano, kad Šiaurės Korėjos lyderis yra iracionalus, M.Pompeo įsitikinęs, kad Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) supranta savo pagrindinę misiją „išsilaikyti valdžioje“.

M.Pompeo nesakė, kad JAV galėtų pritarti režimo pasikeitimui, bet nurodė „turįs vilčių, kad rasime būdą atskirti tą režimą“ nuo jo branduolinių pajėgumų.

„Šiaurės Korėjos žmonės – esu tikras, kad tai mieli žmonės ir kad jiems taip pat patiktų jo pasitraukimas. Žinot, jų gyvenimas nėra ten labai geras“, – sakė N.Pompeo.

Kitu klausimu jis sakė manantis, kad vyriausybių paslaptis viešinanti svetainė „WikiLeaks“ „kaip galėdama kenks Amerikai“. Jis pažymėjo, kad šioje interneto svetainėje studentai raginami tapti CŽV praktikantais, o tada viešinti jos paslaptis.

M.Pompeo pripažino, kad D.Trumpas per prezidento rinkimų kampaniją sakė, jog jam labai patinka „WikiLeaks“.

„Man nepatinka „WikiLeaks“, – sakė M.Pompeo.

Be Edwardo Snowdeno (Edvardo Snoudeno), buvusio Nacionalinės saugumo agentūros kontraktininko, nutekintų dokumentų apie didžiulį JAV vyriausybės vykdomo sekimo mastą, „WikiLeaks“ paskelbė beveik 8 tūkst. dokumentų, kurie, pasak svetainės, atskleidžia paslaptis apie CŽV kibernetinio šnipinėjimo įrankius įsilaužti į kompiuterius. Anksčiau „WikiLeaks“ paskelbė 250 tūkst. Valstybės departamento diplomatinių pranešimų ir šimtus tūkstančių JAV kariškių pranešimų iš Irako ir Afganistano.