Centro kairioji partija žada didesnes viešąsias išlaidas ir svarbesnį valstybės vaidmenį būsto, transporto ir komunalinių paslaugų teikimo sektoriuose.

Po buvusių ministrų pirmininkų Tony Blairo (Tonio Blero) ir Gordono Browno (Gordono Brauno) centristinės „naujųjų leiboristų politikos 2010 metais į opoziciją pasitraukusi partija tapo kur kas labiau kairuoliška, prie jos vairo stojus dabartiniam lyderiui Jeremy Corbynui (Džeremiui Korbinui).  

Partija sako, kad rinkimų programoje, be kita ko, bus pažadai kasmet pastatyti 150 tūkst. naujų socialinių būstų ir sukurti šimtus tūkstančių „ekologiškų darbo vietų“, o su klimato kaita kovoti plečiant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Leiboristai taip pat žada privatizuoti dalį telekomunikacijų bendrovės BT turto ir užtikrinti nemokamą, spartų plačiajuostį internetą visiems.

Ministro pirmininko Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) Konservatorių partija kaltina leiboristus neatsakingu išlaidavimu ir atgyvenusiomis socialistinėmis idėjomis.

Visgi patys konservatoriai po ne vienerius metus trukusio išlaidų karpymo taip pat žada, kad laimėję rinkimus skirtų daugiau pinigų infrastruktūrai, sveikatos apsaugai ir viešosioms paslaugoms gerinti.  

J. Corbynas sako, kad visuomenė palaikytų jo politiką, ir lygina save su buvusiu JAV prezidentu Franklinu D. Rooseveltu (Franklinu D. Ruzveltu), kurio vykdytas „Naujasis kursas“ padėjo įveikti šalį apėmusią Didžiąja depresiją. 

Pasak J. Corbyno, F. D. Rooseveltas „turėjo susiremti su Amerikos turtingaisiais ir galingaisiais, kad tai įgyvendintų“.

„Per tris ateinančias savaites įtakingiausi Britanijos žmonės ir jų šalininkai tikins jus, kad visa, kas surašyta šioje programoje, yra neįgyvendinama, – sakė J. Corbynas. – Tikins, kad jums to jau per daug. Nes jie nenori realių permainų. Kodėl turėtų norėti? Sistema jiems puikiai veikia. Ji iškreipta, kad būtų jiems naudinga.“

B. Johnsonas sušaukė pirmalaikius rinkimus vildamasis, kad jie išves šalį iš politinės aklavietės dėl „Brexit“.  

Rinkimuose bus kovojama dėl visų 650 vietų Bendruomenių Rūmuose. Nors B. Johnsono konservatoriai pirmauja beveik visose viešosios nuomonės apklausose, ekspertai įspėja, kad rinkimų baigtį sunku prognozuoti.

Daugelio rinkėjų apsisprendimą, anot ekspertų, gali nulemti ne jų tradicinės politinės pažiūros, bet tai, kokiai stovyklai – „Brexit“ šalininkų ar priešininkų – jie priklauso.  

B. Johnsonas sako, kad jei rinkėjai užtikrins konservatoriams daugumą, jis pasieks, kad parlamentas ratifikuotų su Europos Sąjunga  pasiektą susitarimą dėl „Brexit“ sąlygų, ir išves šalį iš Bendrijos iki dabar numatyto galutinio termino – sausio 31-osios.    

Leiboristai sako, kad siektų geresnio „skyrybų“ susitarimo, o tada organizuotų referendumą, kuriame būtų sprendžiama, ar palikti ES suderėtomis sąlygomis, ar visgi likti Bendrijoje.