Brazilijos pirmoji prezidentė moteris Dilma Rousseff (Dilma Rusef) sekmadienį siekia dar vienos kadencijos – dar vieno žingsnio savo politiniame kelyje, kuris prasidėjo dar tais laikais, kai ji buvo marksistų partizanė, kankinta valdant karinei diktatūrai.

66 metų D.Rousseff, bulgarų imigranto verslininko duktė, buvo parinkta kaip politinė įpėdinė dvi kadencijas dirbusiam ankstesniam prezidentui Luizui Inacio Lulai da Silvai (Luisui Inasiju Lulai da Silvai), jos globėjui Darbininkų partijoje (PT).

Per 2010 metų rinkimus ji, antrajame rate gavusi 56 proc. balsų, įveikė centro dešiniųjų kandidatą Jose Serrą (Chosė Serą).

Pradėdama eiti savo pareigas D.Rousseff pažadėjo gerbti charizmatiško buvusio profesinės sąjungos lyderio L.I.Lulos da Silvos, kuris visus aštuonerius valdymo metus buvo labai populiarus, palikimą.

Valdant L.I.Lulai da Silvai PT įgyvendino didžiules gerovės programas, ištraukė maždaug 40 mln. žmonių iš skurdo. Ekonomika ypač smarkiai augo antrą jo kadenciją.

Tačiau per D.Rousseff kadenciją ekonomika smuko ir tai rimtai atsiliepė jos populiarumui.

D.Rousseff dėl ekonomikos sulėtėjimo kaltina pasaulinę krizę, tačiau kritikai atkreipia dėmesį į tai, ką vadina pernelyg intervencine vyriausybės politika.

Šalta technokratė D.Rousseff garsėja technišku vyriausybės darbo suvokimu, bet jos atšiaurus stilius radikaliai skiriasi nuo jos pirmtako, kuris vis dar turi roko žvaigždės populiarumą, charizmos.

Savo pirmosios kadencijos metu L.I.Lula da Silva, kuriam padarė įspūdį D.Rousseff valdymo sugebėjimai ir „kažkas kitoniška“, paskyrė ją energetikos ministre.

Dirbdama tame poste ji susirėmė su tuometine aplinkos ministre Marina Silva, kuri dabar yra jos rinkimų varžovė, dėl investicijų į elektros energijos gamybą, įskaitant hidroelektrinių užtvankas Amazonės baseine.

2005-2010 metais D.Rousseff tapo L.I.Lulos da Silvos administracijos vadove, o paskui L.I.Lula da Silva pasirinko ją savo politine įpėdine.

KAMPANIJĄ PERSEKIOJA SKANDALAI

Prezidentę kritikai pastaraisiais mėnesiais peikė dėl korupcijos skandalų valstybinėje energetikos gigantėje „Petrobras“, kurios patarėjų tarybai ji vadovavo, kai ta firma už maždaug 28 kartus didesnę sumą, nei mokėjo ankstesni savininkai, nupirko naftos perdirbimo gamyklą „Pasadena“ Teksase.

Kongresas šiuo metu tiria kitą skandalą, dėl buvusio „Petrobras“ direktoriaus tvirtinimų, kad dešimtys politikų – daug PT narių ar sąjungininkų – gavo didžiulius „dėkingumo mokesčius“ už naftos kontraktus.

Per futbolo pasaulio čempionato, kurio didžiuliai kaštai išprovokavo pilietinius neramumus, atidarymo ceremoniją D.Rousseff į nepritariančius sirgalių šūksnius atsakė žodžiais: „Mano gyvenime buvo nepaprastai sunkių situacijų, įskaitant užpuolimus, kurie buvo nustūmę mane prie fizinės ribos“.

Tai buvo užuomina apie kankinimus, kuriuos ji patyrė valdant kariškiams.

„Tačiau niekas neišmušė manęs iš vėžių“, – pridūrė ji.

1947 metų gruodžio 14 dieną, vidurinės klasės šeimoje Belo Orizontės mieste šalies pietryčiuose gimusi D.Rousseff įsitraukė į disidentų grupes, skatinusias ginkluotą kovą su 1964-1985 metais valdžiusia karine diktatūra.

Būdama 22-ejų ji buvo areštuota, kankinama ir beveik trejus metus praleido kalėjime už ardomąją veiklą.

D.Rousseff, kuri buvo ištekėjusi du kartus, turi dukrą Paulą iš 30 metų trukusių santykių su buvusiu antruoju vyru, taip pat diktatūros laikų disidentu Carlosu de Araujo (Karlosu de Arauchu).

Drauge su C.de Araujo ji 1979 metais padėjo įsteigti Brazilijos darbo partiją. 2000-aisiais ji įstojo į PT ir dirbo įvairiuose partijos postuose šalies pietuose esančiame Porto Alegrės mieste, kol išvyko į sostinę Braziliją.

Likus metams iki 2010-ųjų rinkimų kampanijos, D.Rousseff buvo diagnozuota limfoma ir paskirta chemoterapija, dėl kurios nuslinkus plaukams ji turėjo nešioti peruką. Dėl jo ji kartais save pašiepdavo.