Likus kelioms valandoms iki pirmųjų tiesioginių Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir D.Trumpo derybų ministrė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Lejen) sakė naujienų agentūrai AFP, kad NATO iškelta gairė, jog visos narės turi siekti skirti Aljanso reikalams mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto, nepakankamai atspindi tikrąjį jų indėlį.

„Man kyla klausimas, kas iš tikrųjų teikia Aljansui pridėtinę vertę“, – sakė ji.

U.von der Leyen pasiūlė naudoti „aktyvumo indeksą“, kad vertinant gynybai skiriamas lėšas būtų atsižvelgiama į dalyvavimą NATO misijose užsienyje.

D.Trumpas per savo rinkimų kampaniją pareiškė, kad NATO yra „atgyvenusi“ ir nesugeba atremti islamo teroristų grupuočių iššūkio. Šie jo žodžiai pakurstė nerimą Europoje.

Vašingtono administracija ne kartą ragino sąjungininkus vykdyti savo įsipareigojimus iki 2024 metų kasmet skirti gynybai mažiausiai 2 proc. savo BVP.

NATO lyderiai, paraginti tuomečio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos), susitarė dėl 2 proc. gairės 2014 metais ir vėl ją patvirtino pernai Varšuvoje vykusiame Aljanso viršūnių susitikime, kai regione padidėjo Rusijos agresijos pavojus.

Bloko metinėje ataskaitoje sakoma, kad tik penkios šalys laikosi 2 proc. BVP tikslo: JAV, Didžioji Britanija, Graikija, Lenkija ir Estija. Vašingtono skiriamos lėšos vis dar sudaro beveik 70 proc. bendrų NATO gynybos išlaidų.

Vokietija, kuri dėl savo militaristinės praeities tradiciškai būdavo santūri gynybos reikaluose, šiuo metu skiria jai 1,2 proc. BVP.

Jeigu ši kartelė būtų pakelta iki 2 proc., Vokietijos gynybos biudžetas būtų tokio paties dydžio kaip Rusijos – apie 65 mlrd. eurų. Šis klausimas politiškai itin opus prieš rugsėjį šalyje vyksiančius parlamento rinkimus.

U.von der Leyen pripažįsta, kad Vokietijos kariuomenei „skubiai reikalingas modernizacijos vajus“ ir kad karinių išlaidų padidinimas būtų „tiesiog sąžiningumo aljanse reikalas“.

„Vokietijos ekonomika stipri. Nei vienas iš mūsų partnerių nesuprastų, jeigu nesugebėtume įnešti savo indėlio, kai neturtingesnėms šalims tenka veržtis diržus, kad pasiektų tikslą“, – sakė ji.

Vis dėlto ji pažymėjo, kad bloko narėms, dalyvaujančioms NATO operacijose ir pratybose, taip pat prisidedančioms personalu bei įranga, turėtų būti daroma nuolaida, siekiant dviejų procentų tikslo.

Ministrė aiškino, kad Vokietija ne vien kalba, bet ir daro: 2018 metų Vokietijos federaliniame biudžete jau numatyta padidinti išlaidas gynybai 3,9 procento.

„Tai reiškia, kad (šias lėšas) auginame dvigubai sparčiau negu visą biudžetą. Esu už tai dėkinga“, – sakė U.von der Leyen, priklausanti A.Merkel konservatyviajai Krikščionių demokratų sąjungai.

Grasina paduoti į teismą

Vokietija gali parduoti Jungtines Valstijas į teismą, jeigu Vašingtonas įgyvendins savo planus apmokestinti importą, likus kelioms valandoms iki kanclerės Angelos Merkel pirmojo susitikimo su Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) pareiškė Vokietijos ekonomikos ministrė Brigitte Zypries (Brigita Cipris).

„Manau, kad“ išvengti žalingo prekybos karo „iš dalies padės sveikas protas ir iš dalies – teismai“, – pareiškė ji valstybiniam radijui „Deutschlandfunk“.

JAV prezidentas, savo užsienio prekybos politiką grindžiantis principu „Pirmiausia Amerika“, yra konkrečiai pareiškęs, kad BMW nustatys 35 proc. importo muitą, jeigu Vokietijos prabangių automobilių gamintoja įgyvendins savo planus dėl gamyklos Meksikoje statybos.

Jeigu būtų nustatyta, kad JAV importo muitas pažeidžia Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles, „tai būtų ne pirmas pono Trumpo pralaimėjimas teisme“, pareiškė B. Zypries, turėdama omenyje jo įsakus dėl imigracijos ribojimo, kuriuos JAV teisėjai ne kartą yra atmetę.

2016 metais Jungtinių Valstijų prekių importas iš Vokietijos sudarė 107 mlrd. eurų, o JAV prekių eksporto į Vokietiją vertė sudarė 58 mlrd. eurų.

D. Trumpui žadant užtikrinti, kad JAV būtų statomos gamyklos ir kuriamos darbo vietos, JAV prezidento ir jo patarėjų taikinyje atsidūrė didžiosios eksportuojančios šalys, įskaitant Vokietiją ir Kiniją, kurios sulaukė kaltinimų dėl manipuliavimo savo valiuta, kad jų prekės atrodytų pigesnės.

Tačiau Vokietija teigia, kad jos prekės paprasčiausiai yra geresnės, ir sako, kad JAV vertėtų pasistengti gaminti konkurencingesnius produktus.

Kai D. Trumpas pasiskundė, jog Niujorke pamatė daugiau „Mercedes“ markės automobilių, negu „Chrysler“ automobilių Vokietijoje, Vokietijos kanclerės pavaduotojas Sigmaras Gabrielas (Zigmaras Gabrielis) atkirto, kad „JAV turės gaminti geresnius automobilius“.

B. Zypries pripažino, kad Vokietijos užsienio prekybos perteklius yra „problema“, tačiau pažymėjo, kad Berlynas imasi veiksmų jam sumažinti.

D. Trumpas priims A. Merkel

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) Baltuosiuose rūmuose penktadienį priims Vokietijos kanclerę Angelą Merkel.

Anksčiau šią savaitę turėjęs įvykti jų susitikimas buvo atidėtas dėl smarkios pūgos, o ir penktadienio susitikimą tebetemdo žodžių karas tarp dviejų abiejų lyderių, tradiciškai laikomų sąjungininkais.

Atsargioji Vokietijos kanclerė ir impulsyvusis JAV prezidentas surengs derybas Ovaliajame kabinete, tikėdamiesi sumažinti skirtumus dėl NATO, Rusijos, tarptautinės prekybos ir daugybės kitų klausimų.

Iš pradžių buvo planuojama surengti derybas antradienį, tačiau į Jungtinių Valstijų rytus atslinkus pūgai šis galimai sudėtingas susitikimas buvo atidėtas.

A.Merkel ilgus metus buvo buvusio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) artimiausia tarptautinė partnerė: juodu siejo stiprus ryšys ir panašus ryžtingas požiūris.

Tuo tarpu santykiuose su D.Trumpu Vokietijos kanclerė gali pasitenkinti atviro konflikto ar 140 simbolių žinučių socialiniame tinkle „Twitter“ vengimu.

Prieš tapdamas JAV prezidentu respublikonas yra pavadinęs A.Merkel sprendimą priimti šalyje pabėgėlius „katastrofiška klaida“, ir sakė, kad ji „griauna Vokietiją“.

Be to, jis reikalavo iš Vokietijos ir kitų šalių padidinti išlaidas, skiriamas gynybai. Vis dėlto šaliai, kuri nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos puoselėja stiprias pacifistines tradicijas ir bando laikytis fiskalinio apdairumo principų, tai yra opus klausimas.

A.Merkel savo ruožtu ne kartą bandė priminti nekilnojamojo turto magnatui demokratines vertybes.

Pasak jos, bet koks „glaudus bendradarbiavimas“ privalo būti pagrįstas „demokratijos, laisvės, pagarbos teisinei valstybei ir žmogaus orumo vertybėmis, nepriklausomai nuo kilmės, odos spalvos, religijos, lyties, seksualinės orientacijos ar politinių pažiūrų“.

Tokie komentarai privertė kelis aršiausius D.Trumpo kritikus pripažinti A.Merkel naująja „laisvojo pasaulio lydere“, nors šis titulas paprastai tenka Baltųjų rūmų šeimininkui.

Europos balsas

Tarp susitikimų JAV ir Vokietijos lyderiai dalyvaus bendroje spaudos konferencijoje, per kurią veikiausiai bus nagrinėjami skaudūs praeities nesutarimai.

„Vokietija žiūri į Vašingtoną su pažeidžiamumo ir pasitikėjimo mišiniu“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyriausiasis bendradarbis Jeffas Rathke (Džefas Ratkė).

„Vokietija yra faktinė Europos Sąjungos lyderė, tačiau Bendrija patiria vidinių ir išorinių išbandymų, kurie daro jos ateitį neaiškią“, – pridūrė jis.

„Vokietija sudėjo visus savo saugumo kiaušinius į daugiašalius krepšius“, – sakė ekspertas.

Nuo savo inauguracijos D.Trumpas šiek tiek sušvelnino savo retoriką, tačiau jis vis dar turėtų daryti spaudimą dėl gynybos biudžeto padidinimo.

Tuo tarpu Europos pareigūnai vis dar nerimauja, kad JAV prezidentas yra pernelyg smarkiai įsikibęs savo pagrindinio stratego Steve'o Bannono (Stivo Banono) nacionalistinės ideologijos.

S.Bannonas remia prekybos protekcionizmą ir prieštarauja ES ir kitoms daugiašalėms institucijoms kurios suteikia pagrindą pasaulio tvarkai.

Tvirtinama, kad A.Merkel per derybas iškels klausimą dėl JAV siūlomų įvesti muitų, kurie smarkiai pakenktų Vokietijos gamintojams. Kad tai pabrėžtų, į Vašingtoną su ja atvyksta Vokietijos verslo lyderių delegacija.

Prieš išvykdama į JAV A.Merkel taip pat pabrėžė, kad į Vašingtoną vyksta ne tik kaip Vokietijos, bet ir kaip Europos atstovė.

„Žinoma, pabrėšiu, kad mums mūsų šalis ir mūsų narystė ES yra dvi tos pačios monetos pusės“, – sakė Vokietijos kanclerė prieš vizitą.

Kita vertus, vienas Baltųjų rūmų pareigūnas sakė, kad D.Trumpas norės sužinoti A.Merkel nuomonę apie Rusiją.

Taip JAV lyderis atiduoda pagarbą jos ilgiems metams, praleistiems tarptautinėje arenoje, bei patirčiai augant komunistinėje Rytų Vokietijoje, kur, be kita ko, ji išmoko ir rusų kalbą.

„Prezidentui bus labai įdomu išgirsti kanclerės nuomonę apie savo patirtį bendraujant su (Vladimiru) Putinu“, – sakė nežinomu norėjęs likti pareigūnas.

„Žinoma, ji tai darė ilgiau kaip dešimtmetį, – sakė jis. – Jam bus labai įdomu išgirsti jos įžvalgas, ką reiškia turėti reikalų su rusais.“

Be to, ledus turėtų pralaužti ir paties D.Trumpo kilmė.

Jo šeima yra kilusi iš Kalštato – vynu garsėjančio nedidelio kaimo, įsikūrusio pietvakarių Vokietijoje.

D.Trumpo seneliai atvyko į Ameriką daugiau kaip prieš šimtmetį, bėgdami nuo skurdo ir – po trumpo sugrįžimo į Vokietiją – teisinio persekiojimo.