Šios sutartys yra susijusios su įvairiomis sritimis – nuo kiniškų sojų pupelių importo ir didelio masto projektų, kaip suskystintųjų gamtinių dujų gamyba ir eksportas iš Aliaskos.

Visgi daugiau nei tuzino sutarčių pasirašymas nenutildė D. Trumpo skundų dėl Kinijos „nesąžiningos“ prekybos praktikos.

Kinijos prezidentas pripažino, kad dvišaliuose prekybos santykiuose esama tam tikros „trinties“ ir paragino daugiau amerikiečių kompanijų prisijungti prie didelio masto Kinijos įgyvendinamos pasaulinės prekybos infrastruktūros programos „Viena juosta, vienas kelias“.

„Tolesnis atsivėrimas yra mūsų ilgalaikė strategiją. Mes priversime ar neužversime savo durų. Atversime jas plačiau ir plačiau“, – įmonių vadovų auditorijai sakė Kinijos prezidentas.

Po pasirašymo ceremonijos Kinijos prekybos ministras gyrė sutartis ir vadino „tikru stebuklu, ne tik JAV ir Kinijos santykių istorijoje, bet ir viso pasaulio istorijoje“.

Tačiau analitikai sako, kad ir tokio didelio masto sutartys vargiai padės pakeisti dabartinį JAV ir Kinijos prekybos balansą, jeigu nebus pašalintos struktūrinės kliūtys, neleidžiančios JAV verslui sąžiningai konkuruoti Kinijoje.

Skelbiama, kad dujų susitarimas tarp Aliaskos ir „Alaska Gasline Development Corp“ bei „China Petrochemical Corp„ („Sinopec“), „China Investment Corporation“ (CIC) ir „The Bank of China“ vertinamas iki 43 mlrd. JAV dolerių.

Pareigūnai teigia, kad šis susitarimas leis Amerikoje sukurti iki 12 tūkst. darbo vietų ir sumažins JAV ir Azijos užsienio prekybos deficitą 10 mlrd. JAV dolerių per metus.

„Vienpusiškas ir nesąžiningas“ deficitas

JAV prezidentas susitarimų pasirašymo ceremonijoje dar kartą užsiminė apie „vienpusišką ir nesąžiningą“ prekybos su Pekinu deficitą, tačiau Kinijos prezidentui pasakė: „Nekaltinu Kinijos“.

„Galiausiai kas galėtų kaltinti šalį, kuris sugena pasinaudoti kita šalimi savo piliečių naudai?“ – pareiškė Amerikos prezidentas.

Dėl to jis apkaltino ankstesnes JAV administracijas, kurios „leido šiam nekontroliuojama prekybos deficitui susidaryti ir toliau augti“.

Kaip žinoma, D. Trumpo administracija agresyviai siekia keisti prekybinius santykius su Pekinu ir tiria Kinijos prekybos praktikas intelektinės nuosavybės bei plieno ir aliuminio gamybos srityse.

Apie tariamus Kinijos prekybinius nusižengimus Amerikos prezidentas daug kalbėjo savo rinkimų kampanijos metu, tačiau atėjęs į valdžią Pekino valiutų kursų manipuliatoriumi D. Trumpas nebevadina.

JAV ir Europos kompanijos skundžiasi, kad joms neleidžiama veikti tam tikruose Kinijos sektoriuose, o kituose jos yra priverstos dalintis technologijomis su vietos konkurentais.

Kalbėdamas po susitikimo su Kinijos prezidentu, D. Trumpas sakė, kad Kinija turi imtis papildomų veiksmų, kad atvertų savo rinką, taip pat dėl priverstinio technologijų perdavimo ir intelektinės nuosavybės vagysčių.

„Turime tai taisyti, nes tiesiog tai neveikia, mūsų didžioms Amerikos kompanijoms ir tai neveikia mūsų didiems Amerikos darbuotojams“, – sakė jis.

Šiuo metu JAV prekybos su Kinija deficitas siekia apie 350 mlrd. JAV dolerių per metus.