Prezidentas su žmona trumpam apsilankė Kapitolijaus Rotondoje, kur stovi vėliava uždengtas Dž. H. W. Bušo karstas. Tai dalis 41-ojo JAV prezidento valstybinių laidotuvių programos.

Dž. H. W. Bušas mirė penktadienį savo namuose Hjustone, eidamas 95-uosius metus.

Velioniui Respublikonų partijos veikėjui pagerbti keturias dienas truks įvairūs paminėjimo renginiai ir pamaldos Vašingtone bei Teksase, kur jis ketvirtadienį bus palaidotas.

D. Trumpas trečiadienį turi dalyvauti valstybinių laidotuvių pamaldose Vašingtono nacionalinėje katedroje, kur prezidento laidotuvės rengiamos pirmą kartą po Geraldo Fordo (Džeraldo Fordo) mirties 2006 metais.

Vėlai pirmadienį, kai velionio giminaičiai ir aukštus postus užimantys asmenys jau buvo išvykę, prezidentas iš Baltųjų rūmų nuvažiavo į Kapitolijų. Šalia stovint pirmajai poniai, D. Trumpas atidavė pagarbą, o tada pora maždaug minutę pastovėjo prie karsto ir išėjo iš Rotondos.

Dž. H. W. Bušas niekada nepamėgo D. Trumpo ir leido suprasti, kad nebalsavo už jį 2016-aisiais. Pats D. Trumpas kampanijos metu kritikavo vyresnįjį Bušą.

Tačiau pirmadienį D. Trumpas savo laiške Kongreso nariams pavadino Dž. H. W. Bušą žmogumi, kurio „gyvenimas yra pavyzdys to, ką Amerika išties turi didžio“.

„Prezidentas Bušas nesavanaudiškai dirbo visą savo ilgą gyvenimą, kad sukurtų teisingumo ir ilgalaikės taikos pasaulį“, – rašė jis.

Dž. H. W. Bušas yra pelnęs apdovanojimų kaip Antrojo pasaulinio karo naikintuvų pilotas. Jis yra dirbęs ambasadoriumi Kinijoje, Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vadovu, Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano) viceprezidentu, o tada tapo prezidentu. Jis yra antrasis prezidentas, matęs, kaip sūnus nuseka jo pėdomis į Baltuosius rūmus. 

Kariškiai jo karstą į Rotondą įnešė liepsnojančiam saulėlydžiui maudant Vašingtoną žarose. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo velionio sūnus Džordžas W. Bušas – 43-iasis šalies prezidentas – ir kiti giminaičiai, aukštus postus užimantys asmenys ir daugiau kaip 100 Atstovų Rūmų bei Senato narių.

Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas) gyrė 1989–1993 metais Baltuosiuose rūmuose dirbusį velionį kaip patriotą, vedusį šalį taip pat patikimai kaip Antrojo pasaulinio karo metais jis pilotavo savo lėktuvą.

„Jis vertė mus skraidyti aukštai ir skatino kilti dar aukščiau. Ir jis tai darė su kuklumu ir gerumu, kurie stebintų net tuo atveju, jei žmogus būtų dešimtadaliu toks tvirtas ir prityręs, koks buvo jis“, – sakė M. McConnellas.