Lietuvoje šiuo metu dislokuota per tūkstantį JAV karių, tačiau jei prasidėtų karas, nebūtinai jų čia atsirastų daugiau.

Amerikos nacionalinio saugumo specialistas Elbridge'as Colby, dirbęs Pentagone per pirmą D. Trumpo kadenciją, pareiškė, kad Amerika gins rytinį NATO flangą tik tokiais pajėgumais, kad nepakenktų galimybei ginti Taivaną. Be to, kaimynystėje Rusiją turinčioms Baltijos šalims jis rekomenduoja gynybai skirti ne tris, o 10 proc. BVP.

Tačiau buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pabrėžia, kad respublikonų partijoje yra trys skirtingos nuomonės, kaip elgtis užsienio politikoje.

„Viena srovė, kur apskritai raginama mažiau dėmesio skirti užsienio politikai, labiau vidaus. Antra, kad reikia skirti prioritetą Kinijos suvaldymui. Ir trečia, deja, mažumoje, kurie nori tęsti tokį globalų Amerikos ir NATO vaidmenį“, – aiškino V. Ušackas.

E. Colby žinantys Lietuvos ekspertai ir politologai neabejoja, kad jis galėtų pretenduoti į aukštą postą, jei D. Trumpas grįžtų į Baltuosius rūmus. Vis dėlto kalbas apie procentus gynybai ekspertai vertina atsargiai.

„Šiuo konkrečiu atveju galbūt šiek tiek populistinis švaistymasis skaičiais, nes tas 10 procentų atrodo iš dangaus nukabintas. Tai tada kodėl ne 20, ne 30? Bet aiškus suvokimas, kad grėsmė didelė ir pastangų reikia nuolatinių“, –  teigė tarptautinio saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Respublikonai nesiliauja kartoti, kad Europa gynybai išleidžia per mažai.

„Bet tai nereiškia, kad viskas susikoncentruoja tik į 2 proc. BVP ribą. Stebint D. Trumpo kampaniją, jis beveik niekada 2 proc. pats nėra įvardijęs, jis tik kalba, kad Europa neprisiima pakankamos atsakomybės ir neinvestuoja pakankamai į gynybą. Bet galbūt tai gali reikšti, kad kitos šalys turės pasiekti tą ribą, kurią išleidžia pačios JAV, tai yra 3,5 proc. BVP“, – kalbėjo politologas Linas Kojala.

„Instituciniu lygmeniu Lietuva yra puikiai užsirekomendavusi ir viską daro pagal pajėgumus, kiek yra įmanoma. Manau, Rytų Europa nėra D. Trumpo taikinyje kaip neišpildančios pažadų sąjungininkės. Manau, daug kritiškesni žvilgsniai krypsta į Vokietiją“, – sakė E. Murauskaitė.

Stebint D. Trumpo kampaniją, jis beveik niekada 2 proc. pats nėra įvardijęs, jis tik kalba.

Lietuvos opozicija 10 proc. gynybai vadina misija neįmanoma ir D. Trumpo aplinkos eksperto žodžių rimtai nevertina.

„Gal jis ir įtakingas, bet akivaizdu, kad labai stipriai nutolęs nuo NATO gynybinių planų ir tai kas vyko NATO per paskutinius metus. JAV, iš D. Trumpo pusės, labai juokiasi iš Joe Bideno, kai kažką žmogus pasako ir nelabai eina suprasti, čia aišku dėl amžiaus, bet pasirodo D. Trumpo komandoje yra ir jaunesnių žmonių, kurie visiškai nusišneka“, – teigė nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas.

„Manau, kad tai yra vidiniai JAV nacionalinių rinkimų atgarsiai ir mums visai nevertėtų gilintis į jų vidinius rinkimų procesus ar į juos kažkaip kištis. Pas mus per rinkimus irgi ne tokių dalykų yra pasakoma“, – priminė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė.

Buvęs premjeras Saulius Skvernelis taip pat įsitikinęs, kad reikia skirti rinkimines kalbas nuo realių darbų, kai jau ateinama į valdžią.

„Pareiškimai dabar rinkiminiai iš ten eina. Bus daug visokių nesąmonių ir keistų žinių, bet pažiūrėkime, kaip pasibaigs rinkimai, kai susiformuos administracija, tai galės JAV ir pademonstruoti pavyzdį, skirdami 10 proc.“, – kalbėjo buvęs ministras pirmininkas S. Skvernelis.

Tačiau krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas respublikono žodžiuose nemato nieko skandalingo. Esą normalu girdėti, kad daugiausiai resursų amerikiečiai skirs Kinijos grėsmei.

„Tą atspindi net ir dabartinė JAV pajėgų architektūra, palyginti, ką jie turi Europoje, ir ką jie turi Indo-Pacific'e. Tai čia nieko per daug naujo. Tendencija aiški, ji dešimtmetį tokia, turim priimti kaip faktą ir prisitaikyti“, – teigė L. Kasčiūnas.

O prisitaikyti – didinant išlaidas gynybai. Tačiau kaip ir kiti Lietuvos politikai, L. Kasčiūnas įsitikinęs, kad minėti 10 proc. – nerealu. Esą net Rusija kariaudama Ukrainoje tiek neskiria.

„Čia tokia metafora panaudota dėl tų 10 proc., bet brėžianti kryptį, kad gynybos finansavimą reikės didinti ir toliau“, – įspėjo L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūnas numatęs, kad Lietuva gynybai turėtų skirti bent 4 proc. BVP.