FTB atsisakė komentuoti, ar atliekama krata ir kodėl ji galėtų būti vykdoma. D. Trumpas taip pat kol kas neužsiminė, kodėl federaliniai agentai atvyko į jo namus.

Susidariusi padėtis dar labiau padidina teisinį spaudimą eksprezidentui.

„Tai tamsūs laikai mūsų Valstybei, nes mano gražūs namai, „Mar-a-Lago“ Palm Biče, Floridoje, šiuo metu apsiausti, [juose] vykdomas reidas, [juos] užėmusi didelė FTB agentų grupė“, – sakoma D. Trumpo pareiškime, paskelbtame jo socialiniame tinkle „Truth Social“.

Iš oro nufilmuotoje medžiagoje matyti prie „Mar-a-Lago“ stovintys policijos automobiliai.

„Tai prokurorų nusikaltimas, teisingumo sistemos vertimas ginklu ir radikalios kairės demokratų, desperatiškai nenorinčių, kad 2024-aisiais siekčiau prezidento posto, ataka“, – pareiškė D. Trumpas. Kratos metu jo rezidencijoje nebuvo, rašė laikraštis „The New York Times“.

„Toks užpuolimas galėjo įvykti tik žlugusiose trečiojo pasaulio šalyse. Deja, Amerika dabar tapo viena iš tokių šalių“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė: „Jie net įsilaužė į mano seifą!“

Daug JAV žiniasklaidos priemonių citavo tyrimui artimus šaltinius, sakiusius, kad agentai atlieka teismo sankcionuotą kratą, susijusią su galimais slaptų dokumentų, išsiųstų į „Mar-a-Lago“, tvarkymo taisyklių pažeidimais.

Nacionaliniai archyvai vasario mėnesį paskelbė atgavę iš D. Trumpo rezidencijos Floridoje 15 dėžių dokumentų, kuriuos eksprezidentas pasiėmė išvykdamas iš Vašingtono po pralaimėjimo rinkimuose. Kaip rašė laikraštis „The Washington Post“, tarp šių dokumentų yra griežtai įslaptintų tekstų.

Dokumentai, tarp kurių taip pat yra buvusio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) laiškų, pagal įstatymą turėjo būti perduoti pasibaigus D. Trumpo kadencijai, bet atsidūrė jo rezidencijoje Floridoje.

Tų dėžių atgavimas iškėlė klausimų, kaip D. Trumpas laikėsi Prezidento dokumentų įstatymo, priimto 1978 metais po Votergeito skandalo. Pagal įstatymą JAV prezidentai privalo visus elektroninius laiškus, laiškus ir kitus darbo dokumentus perduoti Nacionaliniams archyvams.

Nacionaliniai archyvai tuo metu paprašė Teisingumo departamento pradėti D. Trumpo elgesio su dokumentais tyrimą.

„Patraukti atsakomybėn“

Vėliau šiemet pasirodysiančioje „The New York Times“ žurnalistės Maggie Haberman (Megi Haberman) knygoje „Confidence Man“ rašoma, kad „Baltųjų rūmų rezidencijos darbuotojai kartais rasdavo tualetą užkimšusių spausdintų lapų gniūžčių ir manė, kad prezidentas nuleisdavo suplėšytus dokumentus“.

D. Trumpas, kurio kadencija baigėsi pernai sausio 20 dieną, išlieka labiausiai JAV visuomenę skaldančia figūra ir tęsia savo beprecedentę melo kampaniją tvirtindamas, kad tai jis iš tikrųjų laimėjo 2020 metų rinkimus.

Ištisas savaites Vašingtono dėmesį kaustė Kongreso tyrimas dėl praėjusių metų sausio 6-osios įvykių, kai tūkstančiai D. Trumpo šalininkų šturmavo Kapitolijų, siekdami užkirsti kelią Kongresui patvirtinti Joe Bideno (Džo Baideno) pergalę prezidento rinkimuose. Riaušės pareikalavo penkių žmonių gyvybių, nukentėjo dešimtys policijos pareigūnų.

JAV Teisingumo departamentas taip pat tiria sausio 6-osios riaušes.

Nors Generalinis prokuroras Merrickas Garlandas (Merikas Garlandas) atsisako komentuoti kalbas, kad D. Trumpui galėtų grėsti kriminaliniai kaltinimai, jis tvirtina, kad „joks žmogus nėra virš įstatymo“, ir sako ketinantis „patraukti atsakomybėn kiekvieną, pagal baudžiamąją teisę atsakingą už bandymą panaikinti teisėtus rinkimus“.

D. Trumpo atžvilgiu taip pat vyksta tyrimas dėl jo pastangų pakeisti 2020 metų balsavimo Džordžijoje rezultatus, o jo verslo reikalai tiriami dviejose atskirose bylose Niujorke – civilinėje ir baudžiamojoje.

Nekilnojamojo turto magnatas oficialiai dar nėra iškėlęs savo kandidatūros 2024 metų prezidento rinkimuose, tačiau pastaraisiais mėnesiais pateikė aiškių užuominų apie tai.

Prezidento J. Bideno darbui šiuo metu pritaria mažiau nei 40 proc. amerikiečių, be to, prognozuojama, kad demokratai lapkritį per kadencijos vidurio rinkimus praras Kongreso kontrolę, tad D. Trumpas tikriausiai mano galintis pasinaudoti šia paramos respublikonams banga ir 2024-aisiais sugrįžti į Baltuosius rūmus.