Tūkstantinė minia

Nedidelė demonstrantų grupė žaibiškai virto kelių tūkstančių žmonių minia, protestavusia prieš D.Trumpo įsaką uždrausti į šalį patekti pabėgėliams iš septynių musulmoniškų šalių. Socialinių tinklų žinučių ir naujienų pranešimų sukviesti žmonės laikė savadarbius transparantus ir skandavo „Įleiskite juos“ („Let them in!“). 21 metų Hanna Cowart (Hana Kouvart) nedalyvavo „Moterų marše“, vykusiame sausio 21 dieną, – kitą dieną po D.Trumpo inauguracijos. Tačiau šį kartą ji pareiškė, kad „žmonėms darosi per sunku tylėti“.

Protestuotojų nenuramino net ir federalinės teisėjos nurodymas stabdyti pabėgėlių ir kitų atvykėlių deportavimą.

JAV apygardos teisėja Ann Donnelly (En Doneli) paskelbė sprendimą, stabdantį D.Trumpo įsako vykdymą ir nurodė pareigūnams nutraukti JAV oro uostuose įstrigusių pabėgėlių ir kitų keliautojų deportavimą.

Vairuotoju dirbantis Mousa Alreyashi (Musa Alrejašis) kasdien važinėja į minėtą oro uostą, tačiau dabar nusprendė nutraukti darbą ir prisidėti prie protestuotojų. Iš Jemeno kilęs JAV pilietis čia gyvena jau 20 metų. Tačiau jo motina, sesuo ir brolis likę Jemene, kuris įtrauktas į D.Trumpo „juodąjį sąrašą“.

Anot M.Alreyashi, šeimyniškiai „buvo tiesiog šokiruoti“. „Tarsi būtum užsisakęs maisto ir pristatymo vidury tau pasako, kad maisto neatveš“, – sakė vyras, kurio artimieji jau septynerius metus laukia vizų.

Nacionalinė nelaimė

Remiantis D.Trumpo įsaku, visa JAV pabėgėlių perkėlimo programa stabdoma mažiausiai 120 dienų, kol bus nustatytos naujos griežtos patikrinimo taisyklės.

Konkrečiai pabėgėliams iš Sirijos bus draudžiama patekti į JAV neribotą laiką, kol prezidentas pats paskelbs, kad jie nebekelia pavojaus.

Septynių musulmoniškų šalių (Irano, Irako, Libijos, Somalio, Sudano, Sirijos ir Jemeno) piliečiams 30 dienų nebus išduodamos vizos – nesvarbu, ar jie norėtų emigruoti į Ameriką, ar tik joje apsilankyti.

„Jokios neapykantos, jokios baimė, pabėgėliai čia yra laukiami“, – šaukė demonstrantai oro uoste. Kai kurie jų laikė transparantus „Imigrantai daro Ameriką didžią“ („Immigrants make America great“).

Christopheris Gundersonas (Kristoferis Gundersonas), išgyvenęs Vietnamo karą ir protestus prieš prezidentus Ronaldą Reaganą (Ronaldą Reiganą) bei George'ą W.Bushą (Džordžą V.Bušą), sako, kad dabartinė politinė padėtis „yra rimčiausia situacija mano gyvenime“.

„Žmonės ima justi savo galią, – sakė jis. – Gali būti, kad įžengiame į labai tamsų laikotarpį, tačiau pasipriešinimas iki šiol buvo didžiulis.“

Protestai vyko ir kituose oro šalies oro uostuose: Vašingtone, Čikagoje, Mineapolyje, Denveryje, Los Andžele, San Franciske ir Dalase.

„Nėra ko stebėtis, kad žmonės mobilizuojasi, – sakė 43 metų Davidas Gaddisas (Deividas Gadis). – Dabar nebe 1939-ieji. Turime institucijų. Žmonės yra pasirengę priešintis. Kiekviena jo prezidentavimo diena yra tarsi nacionalinė nelaimė.“

„Jie mano, kad turime tai priimti, nes jis prezidentas. Tačiau to nebus“, – sakė H.Cowart.

Vyriausybė vykdys įsaką

Krašto saugumo departamentas sekmadienio rytą paskelbė pranešimą, kad minėtas teisėjos A.Donnelly sprendimas iš esmės neturės įtakos D.Trumpo įsako vykdymui, nes tai palietė tik nedidelę keliautojų dalį – tuos, kurie grįždami patyrė nepatogumų dėl saugumo procedūrų.

„Prezidento Trumpo vykdomasis įsakas lieka galioti – uždraustos kelionės ir liks uždraustos; JAV vyriausybė pasilieka sau teisę atšaukti vizas bet kada, jeigu to prireiks nacionaliniam ar viešajam saugumui užtikrinti“, – nurodoma departamento pranešime.

Stephenas Milleris (Stivenas Mileris), vyresnysis Baltųjų rūmų patarėjas taip pakomentavo šią situaciją: „Niekas Bruklino teisėjos sprendime netrukdo ar nedraudžia vykdyti prezidento vykdomąjį įsaką, kuris visas ir visiškai lieka galioti“.

Pagal D.Trumpo įsaką, daliai iš kitų šalių kilusių JAV gyventojų, dabar laikinai išvykusių į užsienį, gali tekti ten likti iki 90 dienų, net jeigu jie turi vadinamąją žaliąją kortelę – teisę nuolat gyventi Jungtinėse Valstijose, arba turi kitokias vizas. Vis dėlto, kaip šeštadienį vakare sakė vienas Krašto saugumo departamento pareigūnas, šeštadienį vakare nė vienam žaliosios kortelės turėtojui iš D.Trumpo įsake nurodytų septynių šalių nebuvo trukdoma grįžti į JAV teritoriją.

D. Trumpo atsakas

Naujasis JAV prezidentas sekmadienį tviteryje gynė savo prieštaringai vertinamą įsaką dėl draudimo pabėgėliams ir kitiems atvykėliams iš kelių musulmoniškų šalių atvykti į JAV.

„Mūsų šaliai reikia tvirtų sienų ir griežtos patikros DABAR. Pažiūrėkite, kas darosi visoje Europoje ir visame pasaulyje. Tai siaubinga netvarka!“ – parašė Amerikos prezidentas.

Sekmadienį JAV oro uostuose visoje šalyje laukiama naujos protestų bangos prieš D.Trumpo įsaką dėl imigracijos draudimo, kurį federalinė teisėja iš dalies blokavo.

Antra D.Trumpo žinutė tviteryje skirta dienraščiui „The New York Times“, kuris jau ne kartą susilaukė prezidento kritikos.

„Kas nors su tinkamu polinkiu ir įsitikinimais turėtų nupirkti NETIKRAS ŽINIAS ir žlungantį @nytimes ir arba tinkamai jį valdyti, arba oriai uždaryti!“ – pareiškė D.Trumpas.

Kelia nerimą Silicio slėniui

D. Trumpo sprendimas laikinai uždrausti pabėgėliams ir musulmonams atvykti į šalį sukėlė nerimą Silicio slėnio bendrovėms, kurios baiminasi prarasti prieigą prie „pasaulinio talentų rezervuaro“.

„Apple“ negalėtų egzistuoti be imigracijos, jau nekalbant apie kompanijos klestėjimą ir inovacijų kūrimą, kaip tai darome dabar“, – vidiniame pranešime darbuotojams, kurį matė AFP, sakė šios bendrovės vadovas Timas Cookas (Timas Kukas).

Verta paminėti, kad kompanijos įkūrėjas Steve'as Jobsas buvo sirų imigrantų vaikas.

„Netflix“ vadovas Reedas Hastingsas (Ridas Heistingsas) pirmąją D.Trumpo prezidentavimo savaitę pavadino „labai liūdna“ ir feisbuke parašė, kad „D.Trumpo veiksmai daro žalą „Netflix“ darbuotojams visame pasaulyje ir yra tokie neamerikietiški, kad mums visiems skaudu. Atėjo laikas suvienyti mūsų jėgas ir apsaugoti amerikietiškas laisvės ir galimybių vertybes“.

„Google“ vadovas Sundaras Pichai (Sundaras Pičajus) savo darbuotojams skirtame pranešime pažymėjo, kad valdžios priemonės tiesiogiai turės įtakos beveik 200-ams kompanijos darbuotojų.

„Mes nerimaujame dėl šio įsako bei kitų pasiūlymų įvesti apribojimus „Google“ darbuotojams ir jų šeimoms poveikio, arba galinčių sukurti kliūčių mums atsivilioti į JAV didelių talentų“, – sakė jis.

Imigracijos teisės specialistė Ava Benach (Eiva Benak) AFP sakė sulaukusi daugybės skambučių iš klientų ir perspėja, kad jiems geriausia dabar likti JAV, o užsienyje esantiems yra rizika būti neįleistiems.

„Mes patariame neišvykti iš JAV, nes nemanome, kad jie galės sugrįžti“, – sakė ji.

„Kaip imigrantė ir kompanijos vadovė, aš pati patyriau ir matau teigiamą imigracijos poveikį mūsų ekonomikai, mūsų šaliai ir pasauliui“, – sakė indų kilmės „Microsoft“ vadovas Satya Nadella (Satja Nadela).

Bendrovė jau ketvirtadienį perspėjo, kad imigraciniai apribojimai neleis jai užpildyti tyrimų ir plėtros pozicijų.

Globalizacija Silicio slėniui davė didžiulės naudos. Čia dirba daug užsieniečių. Amerikos ir islamo santykių tarybos duomenimis, San Franciske regione gyvena maždaug 250 tūkst. musulmonų.

„Internetinės kompanijos ypatingai klesti JAV, nes geriausi ir protingiausi gali čia kurti pažangius produktus ir paslaugas“, – sakė vienos šio sektoriaus lobistinės grupės vadovas Michaelas Beckermanas (Maiklas Berkmanas).