Pereiti į pagrindinį turinį

Danijoje po dešiniojo politinio sparno sėkmės į premjero postą grįš L. L. Rasmussenas

2015-06-19 12:39
BNS inf.
Reuters nuotr.

Danijos opozicijos lyderio Larso Lokke Rasmusseno (Larso Liokės Rasmuseno) vadovaujamas dešiniojo sparno blokas triumfavo ketvirtadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, tačiau jo partija „Venstre“ patyrė skaudų smūgį, praradusi ketvirtadalį parlamente turimų vietų.

„Artimiausios dienos parodys, ar bus įmanoma suburti daugumą vyriausybės programai (įgyvendinti), kuri vestų Daniją dešiniuoju keliu“, - sakė L.L.Rasmussenas džiūgaujantiems savo šalininkams po to, kai buvo paskelbti balsavimo rezultatai.

51 metų L.LRasmussenas yra patyręs politikos vilkas, turintis daugiau nei 20 metų darbo parlamente patirtį. Jo linksmas ir draugingas būdas, regis, labiau patinka rinkėjams nei oficialesnis jo varžovės, kadenciją baigiančios socialdemokratų premjerės Helle Thorning-Schmidt (Helės Torning-Šmit) bendravimo stilius.

Tačiau išlaidų skandalai ir gerėjanti ekonomikos būklė pakenkė jo partijai „Venstre“ ketvirtadienio rinkimuose, kuriuose ji surinko 19,5 proc. balsų ir kurie vyko šioje Skandinavijos valstybėje pastebimai stiprėjant antiimigracinėms nuotaikoms.

Kraštutinių dešiniųjų Danijos liaudies partijai (DPP) šie rinkimai buvo rekordiškai sėkmingi - ji gavo 21 proc. balsų ir paveržė iš „Venstre“ didžiausios šalyje dešiniojo sparno politinės jėgos statusą.

Tačiau kol kas neaišku, ar DPP pasirinks dirbti naujoje vyriausybėje, ar visgi nuspręs daryti įtaką jos politikai užtikrindama ministrų kabinetui neoficialią paramą parlamente.
L.L.Rasmussenas 2009-aisiais tapo jauniausiu šalies istorijoje premjeru, kai tuometinis vyriausybės vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas), su kuriuo jo nesieja jokie giminystės ryšiai, atsistatydino, kad galėtų tapti NATO generaliniu sekretoriumi.

Tačiau L.L.Rasmussenas pralaimėjo 2011 metų rinkimus, danams atmetus jo vyriausybės taupymo politiką.

Nepaisant pralaimėjimo, užbaigusio dešimtmetį trukusį konservatorių valdymą, L.L.Rasmussenas liko partijos lyderio poste, kurį išsaugojo ir po virtinės išlaidų skandalų, neigiamai atsiliepusių jo populiarumui.

„Žinoma, danai jį laiko problemišku, kita vertus, jų akyse jis yra išties profesionalus politikas“, - naujienų agentūrai AFP sakė Kopenhagos universiteto politikos mokslų profesorius Peteris Nedergaardas (Peteris Nedergordas).

Svarbiausi klausimai - imigracija ir ekonomika 

L.L.Rasmussenas gimė 1964 metais Danijos centrinėje dalyje esančiame Vailės mieste buhalterio ir namų šeimininkės šeimoje.

Jis baigė teisės mokyklą ir kurį laiką dirbo konsultantu, o sulaukęs 30-ies buvo išrinktas į parlamentą.

1998 metais rytinėje Frederiksborgo srityje L.L.Rasmussenas tapo meru ir partijos „Venstre“ vicepirmininku.

2001-aisiais „Venstre“ atėjus į valdžią, jis buvo paskirtas vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministru, o 2007 metais ėmė vadovauti Finansų ministerijai. Jau tuomet apie jį buvo kalbama kaip apie būsimą A.F.Rasmusseno įpėdinį.

2009-aisiais, būdamas 44 metų amžiaus, L.L.Rasmussenas tapo jauniausiu vyriausybės vadovu šalies istorijoje, tačiau daug laiko švęsti neturėjo.

Šalis tuo laikotarpiu išgyveno rimčiausią ekonominę krizę nuo 1945 metų, kurią išprovokavo sprogęs būsto kainų burbulas ir smukęs vartojimas.

Per rinkimų kampaniją premjerė H.Thorning-Schmidt stengėsi įtikinti rinkėjus, kad ji padarė tai, ko nepavyko pasiekti L.L.Rasmussenui su jo taupymo priemonėmis, t. y. atgaivinti ekonomiką, kuriai ateinančiais metais prognozuojamas 2 proc. augimas.

Prieš tris savaites paskelbusi apie pirmalaikius rinkimus, premjerė griežtai užsipuolė L.L.Rasmusseną dėl įsipareigojimo pergalės atveju toliau vykdyti taupymo politiką ir pažadų įšaldyti viešąsias išlaidas. Pasak premjerės, tokie žingsniai pakenktų ekonomikos atsigavimui, kurį pasiekė jos vyriausybė.

L.L.Rasmussenas taip pat sulaukė kritikos strėlių už kalbas, kad bedarbiams danams trūksta finansinių paskatų ieškotis darbo.

Būsimasis premjeras šiuos priekaištus mėgino atremti užimdamas griežtą poziciją dėl imigracijos - vienos svarbiausių rinkimų kampanijos temų, turint galvoje, kad Danijoje sparčiai auga prieglobsčio prašytojų skaičius, tačiau tokiam požiūriui pritariantys rinkėjai akivaizdžiai balsavo už antiimigracinę ir populistinę DPP.

Politologai sako, kad vasarį Kopenhagą sukrėtusios teroristinės atakos nebuvo tiesioginis rinkimų kampanijos klausimas, tačiau prisidėjo prie to, kad imigracija buvo viena svarbiausių jos temų.

Vasarį per dvi atakas, kurios sukrėtė visą šalį, palestiniečių kilmės Danijos pilietis Omaras El Husseinas (Omaras El Huseinas) prie kultūros centro, kuriame vyko seminaras apie islamą ir žodžio laisvę, nušovė filmų kūrėją, o vėliau prie pagrindinės miesto sinagogos nušovė žydą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų