Per tyrimą suaugusių JAV piliečių klausta, ar jie pritartų, ar nepritartų JAV karių panaudojimui, jei Rusija įsiveržtų į NATO sąjungininkę Lietuvą, Latviją arba Estiją. Teigiamai į šį klausimą atsakė 52 proc. apklaustųjų. Tai aštuoniais procentiniais punktais daugiau nei per tokią pat apklausą prieš trejus metus.

Tyrimas taip atskleidė, kad vis daugiau amerikiečių įžvelgia Rusijos grėsmę ir pasisako prieš sankcijų švelninimą.

Apklausos rezultatus paskelbė tyrimų centras „Chicago Council on Global Affairs“. Apklausą birželio 27 – liepos 19 dienomis atliko „GfK Custom Research“, apklausta 2020 respondentų, vyresnių nei 18 metų, gyvenančių visose 50-yje JAV valstijų ir Kolumbijos apygardoje.

Jungtinėse Valstijose pastaruoju metu daug diskutuojama apie Rusijos kišimąsi į JAV prezidento rinkimus. Amerikiečių žvalgyba teigia, kad ji bandė pakreipti praėjusių metų prezidento rinkimus respublikono Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) naudai.

Baltijos šalyse buvo kilęs nerimas, kai D.Trumpas per rinkimų kampaniją žadėjo pagerinti ryšius su Rusija ir menkino NATO, vadindamas Aljansą atgyvenusiu. Pernai liepą interviu „The New York Times“ D.Trumpas sakė, kad tuo atveju, jeigu Rusija užpultų Baltijos šalis, jis spręstų, ar reikia suteikti joms pagalbą, tik išnagrinėjęs, ar tos šalys „vykdė savo įsipareigojimus mūsų atžvilgiu“. „Jeigu jos vykdė savo įsipareigojimus mums – tuomet atsakymas yra „Taip“, – teigė jis.

Tapęs prezidentu D.Trumpas apie NATO ėmė kalbėti kiek palankiau. Diplomatai atkreipia dėmesį, kad naujosios administracijos pareigūnų vizitai į regioną pastaruoju metu tapo ypač dažni. Gegužę Lietuvoje viešėjo JAV gynybos sekretorius Jamesas Mattisas (Džeimsas Matisas), liepos pabaigoje į Estiją atvyko JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pencas).

Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo regioną, JAV 2014 metais atsiuntė po kelis šimtus karių į Baltijos šalis ir Lenkiją.