Prokurorų teigimu, šiuo veiksmu buvo siekiama sukurti pretekstą 2024 metais paskelbti karo padėtį.
Dronų skrydžiai, kurių metu, kaip teigė Pchenjanas, buvo mėtomi propagandiniai lapeliai, 2024 metų spalį sukėlė karinės įtampos tarp šalių šuolį.
Specialieji prokurorai dar balandį nurodė, kad Yoon Suk-yeolo pastangos dronais „suklastoti karo sąlygas“ pakenkė valstybės saugumui.
Seulo centrinio apygardos teismo atstovas penktadienį naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad eksprezidentui dėl su dronais susijusių kaltinimų skirta 30 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Nuosprendis paskelbtas po to, kai vasarį Yoon Suk-yeolas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už maišto organizavimą, siekiant karo padėties deklaracija paralyžiuoti Pietų Korėjos Nacionalinę Asamblėją.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Yonhap“, prokurorai taip pat teigė, kad minėta dronų operacija padidino įtampą su Šiaurės Korėja ir, sudužus dronams, lėmė įslaptintos informacijos, įskaitant detales apie karinius pajėgumus, nutekėjimą.
Už karinių dronų dislokavimą Šiaurės Korėjoje prokurorai buvo prašę skirti 30 metų laisvės atėmimo bausmę diskredituotam buvusiam prezidentui.
Yoon Suk-yeolas apskundė apkaltinamąjį nuosprendį dėl maišto, tvirtindamas, kad karo padėtį paskelbė „tik dėl valstybės gerovės“.
Eksprezidento teisininkų komanda neigė kaltinimus dėl dronų ir pareiškė, kad nebuvo jokio „išankstinio įsakymo ar vėlesnio patvirtinimo“ iš jo pusės dėl prokurorų minimos dronų operacijos.
Jie teigė, kad operacija buvo atsakas į Šiaurės Korėjos tais metais per sieną siųstus balionus su šiukšlėmis ir kad tai buvo „teisėtas savigynos aktas“, nesusijęs su Yoon Suk-yeolo paskelbta karo padėtimi.
Jo advokatai prokuratūros teiginius atmetė kaip „spekuliatyvų ir melagingą romaną“.
„Antivalstybinės jėgos“
Dronų skrydžiai išlieka įtampos židiniu tarp dviejų Korėjų, kurios techniškai vis dar kariauja.
Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myungas anksčiau šiais metais išreiškė apgailestavimą tyrimui atskleidus, jog vyriausybės pareigūnai sausį siuntė dronus į branduolinį ginklą turinčią Šiaurės Korėją.
Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno įtakinga sesuo pavadino Lee Jae-myungo pareiškimą išmintingu elgesiu, tačiau viltys dėl suartėjimo išblėso, kai diplomatiškai izoliuota šalis vėl ėmė vadinti Pietų Korėją savo didžiausiu priešu.
Yoon Suk-yeolas, kuris šiuo metu yra už grotų ir dalyvauja keliuose teismo procesuose, buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už sunkesnį nusikaltimą – maišto organizavimą, susijusį su nesėkmingu bandymu įvesti karo padėtį.
2024 metų gruodį jis kreipėsi į tautą per televiziją vėlai vakare, pareikšdamas apie Šiaurės Korėjos įtakos ir „antivalstybinių jėgų“ grėsmę, kad paskelbtų civilinio valdymo sustabdymą.
Tačiau karo padėtis truko tik apie šešias valandas, nes įstatymų leidėjai suskubo į parlamento pastatą ir per skubų posėdį ją atmetė.
Yoon Suk-yeolo deklaracija išprovokavo protestus, sukėlė paniką akcijų rinkoje ir užklupo pagrindinius sąjungininkus, tokius kaip amerikiečiai, nepasiruošusius.
Naujausi komentarai