Pasak T.A.Bryerio, politika domėtis privalo kiekvienas žmogus, norintis būti pats atsakingas už savo laisves ir teises: "Jei nesidomi politika, tavo gyvenimas tau nepriklauso."

– Įsivaizduokime: Donaldas Trumpas – Jungtinių Valstijų prezidentas. Gera tai ar bloga žinia JAV, Europai, pasauliui?

– "Gerai" ir "blogai" yra reliatyvios sąvokos. D.Trumpas neturi jokios darbo vyriausybėje patirties. Todėl sunku prognozuoti, ką ir kaip iš tikrųjų jis darytų, jei būtų išrinktas prezidentu. Ar sveikatos apsaugos paslaugos būtų amerikiečiams lengviau pasiekiamos? Ar jo politika padėtų sukurti naujų darbo vietų arba persikvalifikuoti jau dirbantiems žmonėms? Ar ji padėtų apsisaugoti nuo smurto išpuolių tarp skirtingų rasių ir etninių grupių? Palaikyti taiką JAV ir Europos pasienio regionuose? Ar jo politika padėtų sunaikinti teroristinius tinklus?

Deja, kandidatas konkrečiai kalba nedaug. Gali būti, kad jis peržiūrės prekybos susitarimus, tai galbūt sukurs darbo vietų amerikiečiams. Jis gali peržiūrėti NATO įsipareigojimus, pavyzdžiui, ar ginti Baltijos šalis nuo Rusijos agresijos. Jis gali stengtis įvesti griežtesnę imigracijos politiką. Jis gali padaryti taip, kad amerikiečiams įgyti ginklą ir teisę jį nešiotis taps lengviau.

Turiu savo nuomonę šiais klausimais ir su džiaugsmu ją išsakysiu atviruose debatuose, kaip kad turėtume elgtis mes visi. Pavyzdžiui, aš manau, kad NATO įsipareigojimų peržiūrėjimas yra pavojingas ir Lietuvai, ir Europai, ir pačioms JAV. Kita vertus, toks prezidentas, kaip D.Trumpas, suteiktų galimybę pažvelgti kritiškai į tai, kaip veikia NATO: ir saugo, ir provokuoja tuo pačiu metu.

Nėra blogai klausti ir diskutuoti. Blogai, jei bus vykdoma politika be kritinės analizės ir atviros diskusijos su pasaulio bendruomene. Tokiu atveju padariniai iš tiesų gali būti gana rimti.

– Kodėl lietuviams turėtų būti įdomūs JAV prezidento rinkimai? Kokią įtaką prezidentas D.Trumpas galėtų turėti mūsų šaliai?

– Lietuviams turėtų būti įdomūs rinkimai, vykstantys bet kurioje pasaulio šalyje. Jungtinių Valstijų prezidentas gali turėti įtakos viso pasaulio šalių susitarimams ir įsipareigojimams. Prekybos susitarimai gali paveikti JAV ekonomiką ir kartu, pavyzdžiui, amerikiečių galimybę keliauti, taip pat – ir į Lietuvą. Tie patys prekybos susitarimai gali paveikti Europos šalių ekonomiką ir  turėti įtakos lietuvių įsidarbinimo galimybėms. JAV sprendimai dėl pabėgėlių gali pakeisti nuostatas į pabėgėlių priėmimą Europoje ir Lietuvoje.

Įsipareigojimai teikti karinę pagalbą arba finansiniai NATO įsipareigojimai, taip pat ir NATO narių įsipareigojimai gali turėti svarbių padarinių Lietuvai. Rusijos agresijos tikimybę įsivaizduoti nesunku, ir tikriausiai – dar lengviau, jei NATO susilpnėtų.

– D.Trumpas, atrodo, rado kelią į žmonių širdis, jis veikia jų emocijas. Kaip jį įveikti?

– Man atrodo, kad daug svarbiau, nei įveikti D.Trumpą, yra suprasti, kad masės, kurias valdo emocijos, nėra iki galo informuotos. Iš tiesų, Jungtinių Valstijų įkūrėjai kalbėjo apie tai, kad negalima patikėti žmonėms atstovauti savo pačių interesams, kadangi žmonės yra valdomi emocijų, ir dėl to sudėtinga suprasti, kas jiems naudinga. Būtent dėl to mes turime atstovaujamosios demokratijos sistemą, kurioje visuomenės išrinkti atstovai turėtų priimti labiau apgalvotus ir racionalesnius sprendimus.

Iškyla labai svarbus klausimas: kaip paruošti piliečius protu pagrįstais argumentais dalyvauti demokratijoje? Kaip padėti jiems labiau suprasti save ir kitą, kad, spręsdami, už ką balsuoti, jie sprendimą gerai apmąstytų? Tai – ypač svarbus klausimas, tai – demokratinių visuomenių ateitis.

Žmonės netenka galios demokratinėje sistemoje, kai jais tampa lengva manipuliuoti žadant jiems dalykus, kurių jie trokšta ir kuriais jie tiki be jokios kritikos. Jei tikėtume, kad D.Trumpas būtent tai ir daro, tai yra – manipuliuoja žmonėmis, suteikdamas jiems bergždžių vilčių, kurių pagrindas yra netikros baimės – jau per vėlu pakeisti nuomonę žmonių, kuriais taip manipuliuojama. Tam, kad būtų atskleistas visiškas informuotos, dalyvaujančios pilietinės visuomenės potencialas, turi įvykti svarbių pokyčių, kuriems reikia ne vienų metų: turi pasikeisti švietimo sistema, medijų vaidmuo visuomenėje ir kiti aspektai.

Kita vertus, jei tikslas būtų įveikti D.Trumpą, tikriausiai geriausia strategija būtų ne stengtis pakeisti žmonių, kurie jį remia, mąstymą, o sukurti pakankamai abejonių, kad šie rinkėjai pasirinktų nebalsuoti. O tie, kurie abejoja, bet yra linkę pasirinkti Hillary Clinton, būtinai balsuotų.

Tai, kad žmonės nemėgsta H.Clinton, yra pati didžiausia jos kampanijos grėsmė; kai kampanija pagrįsta neigiamais jausmais, žmonių aktyvumas gali būti mažas. Mažas rinkėjų aktyvumas gali išeiti į naudą D.Trumpui, kurio rėmėjai, atrodo, yra gerokai entuziastingesni.

– Pastaruoju metu pasaulyje padaugėjo populistinių politikų. Kokia to priežastis?

– Baimė ir netikrumas. Vykstantys pokyčiai visuomenėje, apimantys ir galios, ir laisvių pokyčius, kelia iššūkį tradiciniam ar, tiksliau, patogiam gyvenimo būdui, tokiam gyvenimui, kuris prisimenamas iš senų laikų, ir kuris, greičiausiai, nebegrįš.

Pokyčiai niekada nėra lengvi – nei šeimoje, nei organizacijoje, nei, juo labiau, visuomenėje. Turime suprasti, kad mūsų bendruomenės susiduria su rimtomis grėsmėmis. Kita vertus, įprastinė reakcija dažniausiai būna tokia: užsirakinti rūsyje, kai tuo metu dega visi viršutiniai namo aukštai. Gal tą gaisrą ir užgesinsime, gal jis pats užges, tačiau namas jau niekada nebebus toks pats. Turime turėti planą, kaip jį atstatyti žvelgdami į naujos realybės kontekstą.

– "Brexit" atvejis parodė, kad žmonės nelinkę tyrinėti ir ieškoti visos informacijos. Ar yra koks nors būdas informuoti žmones, kuriems faktai nerūpi?

– Rašytojas Markas Tvenas kartą rašė, kad egzistuoja trys melo rūšys: melas, pražūtingas melas ir statistika. Faktai keičiasi kasdien. Daug svarbiau atrasti būdus, kuriais galėtume paskatinti visus piliečius dalyvauti dialoge, pokalbyje, neskirstant jų į labiau išsilavinusius, turtingesnius ar turinčius geresnių pažinčių.

Tyrimai rodo, kad tada, kai piliečiai dalyvauja atvirame dialoge ir diskusijoje, jie tampa ir labiau informuoti, ir labiau linkę priimti skirtingus požiūrius bei vertybes. Taigi, net ir priėmus tokį sprendimą, kaip "Brexit", mes galime su juo nesutikti, bet bent jau suprasti priežastis, dėl kurių jis įvyko.

Niekada negalima sakyti, kad rinkėjai yra kvaili. Rinkėjai priima sprendimus, kurie pagrįsti jų gyvenimo patirtimi ir jų mąstymu. Suteikdami jiems galimybę atvirai kalbėti ir dalytis savo nuomone su kitais, sukuriame naują patirtį, kuri paveiks ir ateities sprendimus.