Vakarai vadina susitarimą su Iranu istorine sėkme, Izraelis – istorine klaida. Kad ir kaip būtų, ledai jau pralaužti. Nors sutartis sudaryta pusei metų, ko gero, nei viena, nei kita pusė nenori žingsnio atgal.
Kas ką pažadėjo?
Ką kas kam pažadėjo? Iranas sutiko pusę metų sodrinti uraną ne daugiau negu iki 5 proc. Taip pat Teheranas pažadėjo, kad likviduos visas iki 20 proc. prisodrinto urano atsargas.
Tai reiškia, kad Vakarai gali jaustis saugūs, nes būtent prisodrintas uranas naudojamas branduoliniam ginklui gaminti. Žinoma, Iranas turi laikytis to, ką pažadėjo.
Antra, Iranas nedidins mažai sodrinto urano atsargų, neįrengs daugiau centrifugų ir neužsakys Arako reaktoriaus, o Jungtinių Tautų inspektoriai turės papildomą "beprecedentę" prieigą tikrinti, ar šalis laikosi duotų pažadų. Nuolaidų, iš tiesų, nemažai.
Vakarai pareiškė, kad palengva atšauks sankcijas, tiesa, jei Teheranas laikysis duoto žodžio.
Teheranas gaus maždaug 7 mlrd. dolerių suma vertinamą sankcijų sušvelninimą, be to, galingosios pasaulio valstybės pažadėjo šešis mėnesius neįvesti naujų embargo priemonių.
Atrodo, kad susitarimas naudingas abiem pusėms. Maža to, iki šiol Vakarai su Iranu kalbėjosi tik ultimatumų kalba.
Vakarai trina rankomis
Vakarų diplomatai sako, kad susitarimas – tikras proveržis. Svarbu tai, kad pavyko įtikinti Iraną, kuris iki šiol laikėsi kategoriškos pozicijos.
"Šiandien Jungtinės Valstijos – drauge su savo artimais sąjungininkais ir partneriais – žengė pirmą svarbų žingsnį visapusio sprendimo, kuriuo būtų imtasi spręsti mūsų susirūpinimą dėl Irano Islamo Respublikos branduolinės programos, link, – komentavo susitarimą JAV prezidentas Barackas Obama. – Nors susitarimo paskelbimas yra tik pirmas žingsnis, juo pasiekiama nemažai. Pirmą kartą per beveik dešimtmetį mes sustabdėme Irano branduolinės programos pažangą, o svarbios šios programos dalys bus sumažintos iki ankstesnio lygio."
Iranas pabrėžė, kad susitarime pripažįstama jo teisė sodrinti uraną. Tiesa, Jungtinės Valstijos suskubo paneigti Teherano pareiškimo, esą tokio punkto susitarimo tekste nebuvo. Kita vertus, JAV pareigūnai susitarimu buvo patenkinti.
Tačiau JAV sąjungininkas Izraelis netrukus nieko nelaukdamas išvadino susitarimą "istorine klaida".
Pasak Tel Avivo, susitarimas neužtikrina, kad Iranas negalės įsigyti branduolinių ginklų.
Izraelis grūmoja
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent’as Fabiusas pareiškė, kad ES ateinantį mėnesį tikriausiai atšauks kai kurias Iranui taikomas sankcijas.
Tiesa, jis pabrėžė, kad jei Iranas nerodys geros valios, susitarimas gali būti atšauktas, todėl šiitiškai respublikai gali tekti vėl kęsti sankcijas.
"Šis sankcijų atšaukimas yra ribotas, tikslinis ir sugrąžinamas", – sakė Prancūzijos diplomatijos vadovas.
Sudaryta sutartis galios tik šešis mėnesius, kol bus deramasi dėl tvaresnio ir išsamesnio susitarimo.
Jungtinėms Valstijoms reikėjo raminti Izraelį. B.Obama po derybų telefonu kalbėjosi su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu.
"Abu lyderiai dar kartą patvirtino savo bendrą tikslą – neleisti Iranui įgyti branduolinio ginklo, – sakė Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas. – Likdamas ištikimas mūsų įsipareigojimams artimai tartis su mūsų draugais izraeliečiais, prezidentas sakė premjerui norintis, kad Jungtinės Valstijos ir Izraelis nedelsdami pradėtų konsultacijas dėl mūsų pastangų susitarti dėl išsamaus sprendimo."
Svarstys, ką daryti toliau
Vis dėlto, atrodo, JAV Tel Avivo nenuramino. Jau anksčiau žydų valstybė pareiškė, kad ieškos naujų sąjungininkų regione, kurie mąstytų panašiai kaip Izraelis.
Pasak politikos ekspertų, viena realiausių kandidačių – Saudo Arabija, taip pat sena Irano priešininkė.
"Tai – blogas susitarimas, – buvo sakoma B.Netanyahu biuro išplatintame pareiškime. – Susitarimu Iranui leidžiama toliau sodrinti uraną ir pasilikti visas centrifugas, o tai sudaro sąlygas jam kurti medžiagą branduoliniams ginklams. Ekonominis spaudimas Iranui galėjo nulemti daug geresnį susitarimą, kuris būtų privedęs prie Irano branduolinių pajėgumų demontavimo."
Izraelio užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas pareiškė, kad Vakarai "įteisino" branduolinę Teherano programą.
"Šis susitarimas yra didžiausia diplomatinė pergalė Iranui, kuris pasiekė pripažinimą savo vadinamajai teisėtai teisei sodrinti uraną", – sakė A.Liebermanas.
Jis pridūrė, kad Izraelis šiuo metu svarsto įvairias galimybes, kaip užtikrinti žydų valstybės saugumą.
"Atsakomybė už žydų tautos ir Izraelio populiacijos saugumą lieka išimtinai Izraelio vyriausybės atsakomybė, – teigė A.Liebermanas. – Visi sprendimai šiuo atžvilgiu bus daromi nepriklausomai ir atsakingai."
Žydų žvalgybos ministras Yuvalis Steinitzas kalbėjo dar griežčiau.
Pasak jo, pasirašęs susitarimą Iranas tik priartės prie branduolinio ginklo sukūrimo, o ne programa bus sustabdyta.
Naujausi komentarai