Nuo karo Irake pradžios praėjo dešimt metų. Karo, kuris pareikalavo tūkstančių irakiečių gyvybių. Ar po dešimtmečio chaoso Irako žmonės ras jėgų atsistoti ant kojų?

Fronte nieko naujo

Kovo 20 d. sukako lygiai dešimt metų nuo tos dienos, kai amerikiečių ir jų sąjungininkų pajėgos pradėjo karinę kampaniją „Tvirta taika“ (angl. – „Enduring Freedom“).

Kampanijos tikslas – nuversti tuometį Iraką valdantį Saddamo Husseino režimą, surasti masinio naikinimo ginklus ir juos likviduoti.

Tada niekas apie dešimtmečio operaciją nekalbėjo, o ir negalvojo. Priešingai, jau po dviejų mėnesių tuometis JAV vadovas George'as W.Bushas lėktuvnešio „Abraham Lincoln“ denyje paskelbė: „Misija baigta“ (angl. – „Mission Accomplished“).

Misija Irake, regis, nebaigta iki šiol. Tiesa, dabar šalies problemos – pačių irakiečių reikalas. JAV kariuomenė iš Irako pasitraukė, tačiau sunkumai niekur nedingo.

Užuot rašę apie karo metines, Irako žurnalistai šią savaitę skubėjo į teroro išpuolių vietas. Kovo 19 d. sprogimai griaudėjo Bagdado šiitų rajone, prieš tai – pietiniame šiitų gyvename Basros mieste, o dar anksčiau Bagdado žaliojoje zonoje.

Irake kasmet žūsta maždaug nuo 4 iki 5 tūkst. civilių gyventojų – beveik tiek, kiek šioje šalyje žuvo tarptautinės koalicijos karių per visus dešimt metų.

Kruvini išpuoliai jau tapo kasdienybe. Galbūt teroro aktų dabar mažiau nei prieš kelerius metus, tačiau ramybe to tikrai nepavadinsi.

Nėra ko švęsti?

Hasimas al Shimaris, Bagdado gyventojas, akylai sekė gaidžių peštynes viename Bagdado paukščių turgų.

„The New York Times“ žurnalistų paklaustas, ar žino, kad artėja karo metinės, vyras atsakė: „Matote šiuos žmones. Jie čia, nes nori parduoti paukščius, kad galėtų sukrapštyti pinigų ir išgyventi. Žmonėms nerūpi jokios metinės. Jie nusivylę, jie nori matyti tikrus pokyčius.“

Vyras pridūrė: „Jei padėtis būtų geresnė, nei šiuo metu yra, mes galbūt tikrai prisimintume dieną, kai atėjo amerikiečiai, išlaisvino Iraką ir suteikė mums galimybę kurti geresnę ateitį. Tačiau amerikiečiai mums šios galimybės nesuteikė. Atrodo, jie padarė viską, kas įmanoma, kad Irakas žlugtų.“

Arbatos pardavėjas Abdullah Fadilas į tą patį klausimą atsakė ironiškai: „Aš net nepamenu kiek man metų. Kasdien atsikeliu kamuojamas gausybės problemų. Kodėl turėčiau prisiminti metines?“

Tačiau Irako naujienų agentūros vadovas Naseeras Awamas apgailestavo, kad kolegos nenori informuoti žmonių apie svarbią datą.

„Nė vienas nerodė susidomėjimo šia tema. Manau, žiniasklaida turėtų informuoti visuomenę apie karą. Akivaizdu, kad irakiečiai nežino, kokių padarinių karas turėjo Irakui ir visam regionui“, – komentavo N.Awamas.

Politikos mokslų profesorius iš Bagdado universiteto Ahssanas al Shmmary pridūrė, kad Irako išlaisvinimas nepateisino žmonių lūkesčių, todėl visuomenei nėra ko minėti.

„Žmonės svajojo apie Iraką irakiečiams. Tačiau šis sapnas virto košmaru, – sakė mokslininkas. – Štai kodėl žmonės apie šias metines nekalba.“

Tiesa, šiitas A.al Shmmary neslėpė, kad jam pačiam gyvenimas po invazijos pagerėjo.

„Iki 2003 m. gyvenau kaip vergas, niekas apie mane nieko nežinojo. Dabar jaučiu, kad gyvenu. Tapau gerbiamu ir žinomu politikos ekspertu“, – džiaugėsi mokslininkas.

O sunitas A.Fadilas pabrėžė, kad sunitų bendruomenė jaučiasi ignoruojama: „Sunitų nėra saugumo pajėgose, sunitų nėra vyriausybėje. Mes jaučiamės nereikalingi.“

Beprasmis karas?

Karas nusinešė 116 tūkst. civilių ir per 4,8 tūkst. koalicinių pajėgų karių gyvybę. Dar 31 tūkst. amerikiečių karių buvo sužeisti ar kitaip traumuoti. Jungtinėms Valstijoms karas kainavo 810 mlrd. dolerių. Britai neteko 179 karių.

Britė Carol Jones Irako kare prarado sūnų Johną. Vyras žuvo pietiniame Irako Basros mieste 2005 m.

„Johnas yra didvyris, tačiau jis buvo mano sūnus. Nenorėjau, kad jis žūtų toks jaunas“, – apgailestavo moteris. Paklausta, ką žino apie Iraką, ji prasitarė: „Nieko nežinau apie Iraką. Nežinau, ar ten jau yra taika. Per televiziją matau visus tuos žudymus, tai skaudina. Kartais atrodo, kad Johnas žuvo veltui.“

Carol sūnų į Iraką pasiuntęs buvęs britų premjeras Tony Blairas, duodamas interviu BBC, pabrėžė, kad šiandienos situacija Irake nėra tokia, kokios jis tikėjosi.

Tačiau čia pat jis pridūrė, kad valdant S.Husseinui situacija buvo dar blogesnė.

Ar karas galėjo išspręsti problemas? Vargu. Daugelį problemų karas tik paaštrino – pavyzdžiui, etnokonfesinius konfliktus. Galbūt Irake ir dygsta demokratijos daigas, tačiau visuomenės vienybės nebuvo ir bent jau artimoje perspektyvoje, regis, nebus.

Svarbiausi Irako karo įvykiai

2003 m. kovo 20 d. JAV prezidentas G.W.Bushas paskelbė karo kampanijos Irake pradžią.

2003 m. balandžio 9 d. S.Husseino režimas žlugo. Amerikiečių pajėgos užėmė šalies sostinę Bagdadą.

2003 m. gegužės 1 d. lėktuvnešio „Abraham Lincoln“ denyje G.W.Bushas paskelbė, kad misija Irake baigta.

2003 m. rugpjūčio 19 d. prie Jungtinių Tautų biuro Bagdade surengtas teroro išpuolis.

2003 m. gruodžio 13 d. amerikiečių specialiosios pajėgos surado ir areštavo S.Husseiną, kuris slapstėsi gimtajame Tikrito mieste.

2004 m. sausio 25 d. buvęs Centrinės žvalgybos valdybos ginklų inspektorius Davidas A.Kay paskelbė, kad žvalgyba nesugebėjo surinkti reikiamos informacijos apie masinio naikinimo ginklus Irake.

2004 m. balandžio 30 d. pasirodė informacija, kad Abu Graibo kalėjime Bagdade buvo kankinami irakiečiai kaliniai.

2005 m. gruodžio 15 d. milijonai irakiečių rinko parlamentą.

2006 m. vasario 26 d. per bombos sprogimą buvo smarkiai apgadinta pagrindinė šiitų šventovė. Tai paskatino šiitų kerštą sunitams.

2006 m. gruodžio 30 d. pakartas S.Husseinas.

2006–2008 m. Iraką draskė sunitų ir šiitų konfliktas, kurstomas „Al Qaedos“. Koalicijos karių aukų skaičius perkopė 4 tūkst.

2010 m. rugpjūčio 31 d. JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė apie operacijos Irake pabaigą.

2011 m. spalio 21 d. B.Obama pareiškė, kad paskutinis JAV karys paliks Iraką iki 2011 m. pabaigos. Pradėtas pajėgų išvedimas.

2011 m. gruodžio 15 d. JAV oficialiai paskelbė apie misijos Irake pabaigą.