Kol Pietų Kinijos jūroje Pekinas stato smėlio sieną, Kinijos simboliu laikoma Didžioji kinų siena, kadaise saugojusi šalį nuo klajoklių iš Mongolijos ir Sibiro antpuolių, pamažu griūva. Ekspertai jau skambina pavojaus varpais.

Didžioji kinų siena – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) saugoma vieta. Tokia ji paskelbta dar 1987 m. Tačiau kinų siena gali išnykti, jei nebus imtasi priemonių šiam architektūros šedevrui apsaugoti.

Siena griūva ne tik dėl to, kad ją veikia natūralios klimato sąlygos, bet ir dėl žmonių veiklos. Pasitaikė atvejų, kai buvo vagiamos plytos ir akmenys, kurie vėliau panaudoti statant namus. Statiniui kenkia ir tai, kad kasmet ant jo būriuojasi tūkstančiai turistų.

Didžioji kinų siena nėra vientisa. Ji taip pat nėra matoma iš kosmoso, kaip kad buvo ilgai galvojama. Paprasčiausiai ji per siaura, kad būtų matoma.

Siena yra suskirstyta į tam tikras sekcijas. Bendras tų sekcijų ilgis – stulbinamas. Jos tęsiasi tūkstančius kilometrų nuo Kinijos rytinių iki vakarinių provincijų. Pagal 2009 m. balandžio mėnesį kinų valstybinių įstaigų skaičiavimus, sienos ilgis – 8,8 tūkst. km. Į šį skaičių įtraukti ir 2,2 tūkst. km natūralių užtvarų: upių ir kalnų.

Pasak kitų skaičiavimų, įvairių sienos sekcijų ilgis gali siekti net 9–21 tūkst. km. Mat kai kurios sienos sekcijos neišliko iki šių laikų, nors ir galima aptikti jų pėdsakų. Kad ir kaip būtų, tai – ilgiausias rankų darbo statinys pasaulyje, nors šiuo metu yra restauruota tik keli kilometrai šios sienos.

Sienos statybos prasidėjo maždaug 221 m. pr. m. e. Ming dinastijos metais (1368–1644 m.) siena buvo smarkiai patobulinta ir pailginta. Vietoje senų molio ir žemės pylimų buvo suręsti mūriniai įtvirtinimai. Skaičiuojama, kad Ming laikais buvo pastatyta net 6,3 tūkst. km sienos.

Tarp jų – daugiausia turistų lankomos sienos sekcijos į šiaurę nuo Kinijos sostinės Pekino.

Deja, pasak skaičiavimų, apie 1,9 tūkst. km sienos nuo tų laikų sunyko. Tai apie 30 proc. visos kinų sienos. Kai kurias statinio atkarpas smarkiai paveikė klimatas. "Net jei Didžioji kinų siena ir yra pastatyta iš plytų, tai nereiškia, kad ji gali atlaikyti lietų ir vėją. Kai kurie įtvirtinimai – labai silpni ir jie gali sugriūti vos per vieną vasarinę audrą", – įspėjo Dongas Yaohui, ekspertas.

Problemų kelia ir žmogaus veikla. Tūkstančiai turistų ir vietos gyventojai taip pat gadina šį statinį. Kai kurie neturtingi kinų ūkininkai ėmė vogti plytas ir iš jų statyti namus. Tarp pavogtų akmenų ir plytų buvo labai vertingų, su istoriniais užrašais. Tiesa, Kinijoje galioja įstatymas, kad pagautieji vagiant plytas baudžiami 5 tūkst. juanių bauda. Vis dėlto sukontroliuoti vagis – labai sunku. Siena yra itin ilga ir prie kiekvienos atkarpos po policijos pareigūną nepastatysi.

Be to, pasak kai kurių istorinių vertybių apsaugos aktyvistų, nėra ir kokios nors organizacijos, kuri pasirūpintų kinų sienos apsauga.

"Problemiška, kad Kinijoje nėra institucijos, kuri rūpintųsi tik tuo, jog siena būtų saugoma. Apie žalą galima pranešti aukščiausiems provincijų pareigūnams, deja, tada viskas įstringa biurokratiniuose gniaužtuose", – pastebėjo Jia Hailin, aktyvistė. Be to, ji pridūrė,kad pastaruoju metu Kinijoje tapo populiaru ieškoti dar neatrastų sienos atkarpų.

"Tokie atradimai pritraukia tūkstančius smalsuolių, o naujai atrastos sienos atkarpos dažnai būna labai trapios ir todėl greitai sunyksta, arba būna nuniokojamos", – aiškino moteris.