Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as (Fransua Holandas), kurių šalys neretai pavadinamos ES „varikliais“, susitiks derybų su Ispanijos vyriausybės vadovu Mariano Rajoy (Marianu Rachojumi) bei Italijos premjeru Paolo Gentiloni (Paolu Džentiloniu).

„Idėja yra pamėginti suteikti politinį impulsą keturioms šalims“, – sakė vienas prancūzų diplomatinis šaltinis.

Susitikimas rengiamas ruošiantis kovo 25 d. įvyksiančiam iškilmingam ES steigiamosios Romos sutarties 60-ųjų metinių minėjimui.

Artėjančios metinės, pernai Jungtinėje Karalystėje įvykęs referendumas, kuriame buvo nubalsuota už pasitraukimą iš ES, bei populistinių ir nacionalistinių pažiūrų politinių veikėjų iškilimas pakurstė nerimą dėl Europos ateities.

Šį mėnesį Nyderlandai rinks parlamentą, o balandį ir gegužę Prancūzijoje vyks prezidento rinkimai. Didžiausia Europos ekonomika ir iždininkė Vokietija savo parlamentą rinks rugsėjį.

Prancūzijoje kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) turėtų prasimušti į antrąjį prezidento rinkimų, o antiislamiškų pažiūrų olando populisto Geerto Wilderso (Gerto Vilderso) partijai prognozuojamas sėkmingas pasirodymas parlamento rinkimuose. Tuo tarpu A. Merkel jaučia didėjantį spaudimą iš ultradešiniosios populistinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). 

„Skirtingų greičių Europa“

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) praėjusią savaitę pristatė vadinamąją Baltąją knygą, kurioje išdėstė penkis galimus ES ateities po „Brexit“ kelius, pradedant tiesiog bendra rinka ir baigiant dar glaudesne integracija. Paryžius ir Berlynas jau pasirinko – tai „skirtingų greičių Europa“. 

Pagal šį scenarijų šalys, norinčios sparčiau judėti pirmyn tokiose srityse, kaip ekonomikos augimas, sienų apsauga ir gynyba, galėtų tai daryti mažesnėmis grupėmis, palikdamos už savęs kitas nares.  

„Pastarųjų metų istorija mums aiškiai parodė, kad bus skirtingų greičių Europos Sąjunga, kad ne visi visada dalyvaus kiekviename integracijos žingsnyje“, – sakė A. Merkel po praėjusį mėnesį Maltoje vykusio viršūnių susitikimo.  

Berlynas ir Paryžius sako, kad dėl „Brexit“ iššūkių, kurie Europą užklupo po euro zonos krizės, rekordinio migrantų antplūdžio ir Ukrainos konflikto, kaip niekada anksčiau yra svarbu imtis naujų pastangų sustiprinti ES autoritetą. 

Italija, Belgija, Nyderlandai ir Liuksemburgas, su nerimu stebintys euroskeptiškų politinių partijų stiprėjimą, palaiko „skirtingų greičių“ Europos idėją. 

Tačiau po susitikimo Versalio rūmuose, po kurio numatyta darbo vakarienė, neplanuojama paskelbti jokio konkretaus projekto, nes nenorima pykdyti „skirtingų greičių“ Europos idėjai nepritariančių valstybių narių, tarp kurių yra ir daugelis Ryt Europos šalių.