Kalbos apie branduolinį nusiginklavimą įgauna pagrindą. JAV ir Rusija vakar pradėjo pirmąjį derybų dėl susitarimo, turinčio pakeisti svarbią Šaltojo karo laikų branduolinio nusiginklavimo sutartį, kuri gruodį baigs galioti, raundą.

B.Obamos svajonė

Derybos dėl Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties yra kertinis JAV prezidento Baracko Obamos siekio švelninti įtemptu santykius su Rusija akmuo, o jų baigtis gali turėti rimtų padarinių pasaulio saugumui.

Sėkminga derybų baigtis suteiks naują impulsą B.Obamos vizijai dėl pasaulio be atominių ginklų ir sudarys palankias sąlygas pagerinti dvišalius santykius liepą numatytame viršūnių susitikime, kai JAV prezidentas atvyks į Maskvą susitikti su Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu.

Rusija – irgi svarbu

Rusijai šios derybos taip pat svarbios dėl prestižo. Jos esą parodo Maskvos ir Vašingtono strateginį "lygiateisiškumą", o tai, kaip pabrėžia diplomatai, nepaprastai svarbu rusams, siekiantiems didesnio vaidmens tarptautinėje arenoje.

Pirmas derybų raundas, kuris Maskvoje truks dvi dienas, reiškia oficialią proceso pradžią, nors abi šalys anksčiau surengė virtinę parengiamųjų susitikimų, kad būtų pralaužti ledai.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos saugumo ir nusiginklavimo klausimų departamento direktorius Anatolijus Antonovas ir JAV valstybės sekretorės padėjėja Rose Gottemoeller surengė darbo susitikimą balandžio pabaigoje, bet dabar JAV delegacijos vizitas į Maskvą yra oficialus.

"Per neformalius susitikimus jau pasikeista požiūriais dėl pozicijų. Pasikeisdamos nuomonėmis šalys išsiaiškino, kad yra gerų galimybių suartinti mūsų pozicijas, parengti susitarimus, kurie atitiktų interesus toliau kontroliuoti strateginę puolamąją ginkluotę ir jos neplatinti pasaulyje", – praėjusią savaitę sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Gausu nesutarimų

Nepaisant optimistinių pareiškimų, tarp JAV ir Rusijos yra gana daug nesutarimų: ir dėl įvairių strateginės ginkluotės rūšių didžiausio skaičiaus, ir dėl branduolinių ginkluočių apskaitos metodų.

Maskva pabrėžia, kad kovinės galvutės, esančios sandėliuose, gali būti greitai parengtos kovai, todėl būtina jų apskaita, kaip ir kovinių galvučių, esančių gabenimo priemonėse – raketose ar bombose.

Veiksnys, nuolat keliantis Rusijai susirūpinimą, yra planai sukurti priešraketinės gynybos sistemą ir jos dalis dislokuoti Vidurio ir Rytų Europoje. B.Obamos administracija abejoja, ar tikslinga ją kurti, nes sistema labai brangi ir neįrodytas jos efektyvumas, bet Vašingtonas iki šiol principingai neatsisako šios idėjos.

JAV pabrėžia, jog priešraketinė sistema nukreipta prieš piktavales šalis, tokias kaip Iranas, ir nepajėgi pasipriešinti didžiuliam Rusijos branduoliniam arsenalui, bet Maskva tuo netiki.