Specialistai pastaraisiais mėnesiais ne kartą perspėjo dėl problemų, su kuriomis susiduria Turkijos ekonomika, net prieš tai, kai JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) paskelbtos sankcijos Ankarai išprovokavo spartų liros nuosmukį.

Tačiau D. Trumpo administracijos sankcijos leido R. T. Erdoganui šias problemas suplakti į vieną su liros nuosmukiu ir kaltę dėl jų suversti Baltiesiems rūmams, sužaidžiant Turkijos visuomenėje populiaria antiamerikietiškumo korta.

Vašingtono instituto Turkijos tyrimų programos direktorius Soneras Cagaptay (Soneras Čahaptajus) sako, kad R. T. Erdogano žiniasklaidos kontrolė, kurią jis dar labiau sugriežtino pastaraisiais metais, leido nesunkiai Jungtines Valstijas išstatyti kaip pagrindinį priešą.

Manau Erdoganas nusprendė, kad nors jis ir nenorėjo, kad ši krizė su JAV nueitų tiek toli, jis šia situacija pasinaudos.

„Manau Erdoganas nusprendė, kad nors jis ir nenorėjo, kad ši krizė su JAV nueitų tiek toli, jis šia situacija pasinaudos“, – naujienų agentūrai AFP sakė S. Cagaptay.

„Erdoganas Turkijoje gali suformuoti naratyvą pats, nes jis kontroliuoja 90 proc. žiniasklaidos. Dabar jis gali susieti ekonominę krizę Turkijoje, kuri yra jo politikos pasekmė, išskirtinai su JAV sankcijomis““, – sako ekspertas.

Sąmokslas prieš Turkiją

Debesys virš Turkijos ekonomikos telkėsi dar gerokai prieš D. Trumpui rugpjūčio 10 dieną nustumiant lirą nuo uolos krašto. Infliacija šalyje jau buvo pasiekusi beveik 16 proc., o einamosios sąskaitos deficitas augo.

Lirai spaudimą darė ir paties R. T. Erdogano pareiškimai, gluminę kai kuriuos rinkos dalyvius. Palūkanų normas Turkijos lyderis vadino „viso blogio motina ir tėvu“ ir sakė, kad su infliacija reikia kovoti žemomis palūkanų normomis.

Be to, laimėjęs dar vieną kadenciją prezidento poste, R. T. Erdoganas pribloškė rinkos stebėtojus į naujai išplėstos finansų ministerijos vadovo postą paskirdamas patirties finansų rinkose neturintį savo žentą Beratą Albayraką (Beratą Albairaką).

Tačiau kuomet D. Trumpas dar labiau pagilino krizę paskelbdamas sankcijas dėl JAV pastoriaus Andrew Brunsono (Endriu Bransono) suėmimo, R. T. Erdoganas greitai paskelbė, kad JAV rengia „sąmokslą“, skirtą „parklupdyti Turkiją ant kelių“.

O provyriausybinė žiniasklaida greitai pasmerkė „ekonominį perversmą“, šiuos įvykius palygindama su 2016 metais vykdytu nepavykusiu kariniu perversmu.

Paramos konsolidavimas

Ekonomikos ir užsienio politikos centro („Edam“) prezidentas Sinanas Ulgenas (Sinanas Iulgenas) sako, kad R. T. Erdogano strategija „iš esmės buvo palaikymo konsolidavimas ekonominės krizės laikais, kaip įmanoma labiau sumažinant vyriausybės atsakomybę“.

O R. T. Erdogano retorika suranda didelį palaikymą Turkijos visuomenėje, kuri ilgą laiką nevengia prisilaikyti antiamerikietiškų nuotaikų, o šį sentimentą tik dar labiau sustiprino nepavykęs pučas.

Fethullah Gulenas (Fetchula Giuleno), musulmonų pamokslininkas, kurį Ankara kaltina pučo organizavimu, nuo 1999 metų gyvena Pensilvanijos valstijoje. Dėl šios priežasties nemažai aukštų pareigūnų Turkijoje įžvelgė jo ranką organizuojant pučą.

Tačiau Jungtinės Valstijos teigia, kad tokie kaltinimai yra nepagrįsti, o pats F. Gulenas teigia niekaip nedalyvavęs perversmo organizavime.

Tačiau antiamerikietiška retorika Turkijoje toliau randa savo nišą nepaisant to, kad Ankara ir Vašingtonas nuo 1952 metų yra NATO sąjungininkai.

Anksčiau šiemet Amerikos progreso centro atlikta apklausa parodė, kad JAV palankiai vertina vos 10 proc. turkų, o net 83 proc. į Jungtines Valstijas žiūri nepalankiai.

R. T. Erdoganas, kuris pats nuolat pastebimas naudojantis „Apple“ prietaisus, paskelbė, kad keršydama Turkija pradės išmaniųjų telefonų „iPhone“ boikotą. Po šio pareiškimo internete pasirodė vaizdo klipai, kuriuose prezidento šalininkai su džiaugsmu daužo savo „iPhone“ telefonus.

„Tik vienas asmuo“

„Savo veiksmais Donaldas Trumpas paslepia tuos, kurie iš tikro yra kalti dėl ekonominės situacijos Turkijoje“, sako anonimu likti panorėjęs Europos diplomatas.

„Ir yra tik vienas asmuo, kuris neleidžia centriniam bankui veikti ir sustabdyti finansų ministrą“ nuo reikiamų veiksmų, pridūrė diplomatas, perspėdamas, kad Turkija klysta galvodama, kad ji „galėtų stoti į kovą su Jungtinėmis Valstijomis... ypač prezidentu Donaldu Trumpu“.

Tuo tarpu televizijoje ir laikraščiuose pastebimas minimalus nuokrypis nuo vyriausybės linijos, o ekonomistai, kurie turi kitokias pažiūras, savo mintis gali skleisti nebent per „Twitter“.

Tol, kol niekas nekels palūkanų normų, „centrinio banko ir finansų ministerijos galimybės nuraminti rinkas bus smarkiai sumažintos“, sakė S. Ulgenas.