Norvegijos nutolusių išteklių direktorato duomenimis, 2024-aisiais Skandinavijos šalis išgavo 124 mlrd. kubinių metrų dujų. Gavyba viršijo ankstesnį rekordą – 122,8 mlrd. kubų, užfiksuotą 2022-aisiais – pirmaisiais Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metais.

Dėl karo Ukrainoje smarkiai sumažėjus rusiškų dujų eksportui į Europą, Norvegija aplenkė Rusiją kaip pagrindinė šio kuro tiekėja žemynui.

Gamtinės dujos sudaro kiek daugiau nei pusę Norvegijos angliavandenilių gavybos, kuri pernai siekė maždaug 240 mln. kubinių metrų naftos ekvivalento ir buvo didžiausia nuo 2009 metų.

Numatoma, kad gavybos Skandinavijos valstybėje apimtys artimiausiais metais išliks aukštumose, o vėliau, baigiantis šiam dešimtmečiui, palaipsniui mažės.

Praėjusių metų metų pabaigoje Norvegijos šelfe buvo plėtojama beveik šimtas telkinių, o šiemet į gavybos projektus šelfe šalis planuoja 267 mlrd. kronų (22,7 mlrd. eurų) investicijas – 2,5 proc. solidesnes nei pernai, kai jos buvo didžiausios nuo 2014-ųjų.