Bent jau taip baigę derybas paskelbė Rusijos ir Ukrainos vyriausybių vadovai. Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas patikino, kad dujų tiekimas Europai netrukus bus atnaujintas.

Vaisinga diena

"Pasiekėme susitarimą, – sakė V.Putinas per televiziją, po Maskvoje vykusių derybų su Ukrainos premjere Julija Tymošenko. – Netrukus dujų tranzitas, kaip mus tikina Ukraina, bus atnaujintas."

J.Tymošenko pranešė, kad valstybinių dujų bendrovių – "Gazprom" ir "Naftogaz" – vadovams buvo pasakyta iki pirmadienio skubiai parengti visus tranzitui atnaujinti reikalingus dokumentus. "Derybos nebuvo lengvos, – bendroje spaudos konferencijoje sakė ji. – Tačiau radome kompromisą, kuris leido mums pasirašyti susitarimus. Ši diena praėjo, manau, gana vaisingai."

Dar prieš šeštadienį vykusias Rusijos ir Ukrainos derybas, ES ragino nedelsiant atnaujinti dujų tiekimą ir perspėjo, kad gali iš naujo svarstyti savo santykius su šiomis šalimis.

Ukrainai – su nuolaida

Premjerams, atrodo, pavyko išspręsti ir iki šiol neišsprendžiamą klausimą – pačios Ukrainos aprūpinimą dujomis. Šalys, anot V.Putino, nuo 2010 m. sausio 1 d. susitarė taikyti europinės kainodaros formulę, o 2009 m. Ukraina galės pirkti dujas su 20 proc. nuolaida, jei sutiks palikti tuos pačius Rusijos dujų tranzito tarifus.

Anksčiau per derybas su Kijevu Maskva europine kaina vadino 450 JAV dolerių (1170 litų) už 1 tūkst. kub. m dujų. Jeigu nuolaida bus taikoma būtent šiam skaičiui, Ukrainai šiemet teks mokėti po 360 JAV dolerių (936 litų) už 1 tūkst. kub. m – lygiai du kartus brangiau nei pernai. Kijevas iš pradžių norėjo susitarti dėl 203 JAV dolerių (527,8 lito) už 1 tūkst. kub. m kainos, bet vėliau sutiko mokėti ir 250 JAV dolerių (650 litų).

Dujų tranzito tarifas 2008 m. buvo 1,7 JAV dolerio (4,42 lito) už 1 tūkst. kub. m šimtui kilometrų – tai maždaug du kartus pigiau nei Europos tarifas. Ekspertų nuomone, ateityje dujų kaina gali sumažėti, jeigu pigs nafta.

Nukentėjo ekonomiškai

Dėl Rusijos ir Ukrainos dujų ginčo labiausiai nukentėjo didelės Vidurio Europos ir Balkanų šalys. Maža to, kad dėl krizės viduržiemį milijonai šių šalių gyventojų liko be šildymo, trūkstant dujų teko uždaryti kai kurias gamyklas. Nuostoliai skaičiuojami šimtais milijonų eurų.

Krizė iškėlė rimtų klausimų dėl ES energinio saugumo ir abiejų minimų valstybių patikimumo tiekiant dujas Bendrijai. ES vadovai jau pradėjo svarstyti, kaip užtikrinti alternatyvius energijos išteklių šaltinius. Maskvos ir Kijevo krizę Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso pavadino nepriimtina ir neįtikima.