Prisukti čiaupeliai

Pačioje Italijos širdyje esantis Vatikanas "Covid-19" ataką patyrė dar kovo 6-ąją. Palyginti su kitomis Europos šalimis, susirgusiųjų skaičius čia juokingai mažas: vos dvylika; visi pasveiko. Nors mirčių ir išvengta, pandemija nepraėjo be pėdsakų.

Paskelbus griežtą karantiną Vatikano muziejai buvo uždaryti ir smalsuolių neįsileido daugiau nei du mėnesius. Muziejai – pagrindinis Vatikano pajamų šaltinis: pajamos iš jų kasmet sudaro apie 150 mln. eurų. Šalies finansais besirūpinantis 61 metų ispanas jėzuitas J.Guerrero Alvesas dar gegužę įspėjo, kad laukia labai sunkūs metai. Pajamos esą gali sumažėti net iki 80 proc.

45 proc. Vatikano biudžeto išlaidų tenka užmokesčiui,15 proc. – komunikacijai: daugiau kaip 500 darbuotojų rūpinasi, kad Romos požiežiaus žodis pasiektų pasaulinę auditoriją 36 kalbomis.

Šalies finansais besirūpinantis 61 metų ispanas jėzuitas J.Guerrero Alvesas dar gegužę įspėjo, kad laukia labai sunkūs metai. Pajamos esą gali sumažėti net iki 80 proc.

Finansinės Vatikano problemos – nenaujos. 2015 m. valstybės biudžeto deficitas buvo 12,4 mln. eurų, o po to jis toliau didėjo, nepaisant popiežiaus vykdomų finansų reformų ir darbo vietų įšaldymo.

Be kita ko, tai susiję ir su seksualinio išnaudojimo skandalais, su kuriais susijusios vyskupijos prarado ne tik tikinčiųjų pasitikėjimą, bet ir nemažai pinigų: teko mokėti solidžias sumas nukentėjusiesiems. Dėl šios priežasties per JAV vyskupijas ėmė ristis bankrotų banga, o į Vatikano biudžetą labai nuseko įplaukos iš Šiaurės Amerikos.

Skiepys daugiau skaidrumo

Tiesa, Vatikano finansinės problemos susijusios ne vien su šiais nusikaltimais. Įspūdingos sumos prarastos ir kitose šios nedidelės valstybės veiklos sferose. Naujausių patikrų metu aptikti pažeidimai Šv.Petro bazilikos priežiūros institucijoje – Fabbrica di San Pietro, dėl kurių Vatikano prokuratūra pradėjo tyrimą.

Ši institucija, skaičiuojanti jau pusę tūkstantmečio veiklos metų, yra atsakinga už Šv.Petro bazilikos ir jos komplekso priežiūrą ir kartu yra svarbus subjektas, leidžiantis Vatikano biudžeto pinigus. Anot "Vatican News", Šv.Petro bazilikos priežiūros institucija buvo įkurta, kai popiežius Julijus II pradėjo griauti senąją ir statyti naują Šv.Petro baziliką. Dabartinė Šv.Petro bazilika pastatyta toje pačioje vietoje, kur anksčiau beveik 1200 metų buvo imperatoriaus Konstantino pastatydinta pirmoji apaštalui Petrui dedikuota bazilika. Senosios bazilikos statyba buvo pradėta apie 320 m.

XVI a. pradžioje buvo priimtas drastiškas sprendimas nugriauti dvylika šimtmečių ant apaštalo kapo išstovėjusią baziliką ir jos vietoje statyti naują. 1506 m. balandžio 18 d. popiežius Julijus II padėjo kertinį akmenį, kuris ir šiandien tebėra bazilikos viduryje esančios šv. Veronikos kolonos pamatuose. Naujos milžiniškos bazilikos statyba truko 130 metų. Statybos darbams prižiūrėti ir buvo įkurta institucija, kuri veikia iki mūsų dienų ir rūpinasi bazilikos konservavimu bei priežiūra. XXI a. pradžioje ši institucija taip pat išgyvens virsmus, tik susijusius ne su architektūra, bet su veikla.

Neseniai popiežius Pranciškus paskyrė specialųjį įgaliotinį – apaštalinį nuncijų Mario Giordaną. Dėl garbingo amžiaus diplomatinėje tarnyboje jau nebedirbantis dvasininkas popiežiaus vardu turėtų iš naujo įvertinti komplekso administracijos veiklą, jos įstatus.

Kaip skelbia Vatikano naujienų tarnyba, Šv.Petro bazilikos priežiūros institucijos darbas turi būti priderintas prie birželio pradžioje paskelbto popiežiaus Pranciškaus "motu proprio" dėl Šventojo Sosto ir Vatikano viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo, kontrolės ir konkurencijos. Teigiama, kad ketverius metus rengtas, liepos 1-ąją Kurijoje, Vatikano mieste ir kitose Šventojo Sosto institucijose įsigaliojęs taisyklių rinkinys sudaro visas prielaidas skaidriems viešiesiems pirkimams.

Vertelgų spąstuose

Dar vienas skandalas, kurio metu prarastos įspūdingos sumos ir dėl kurio atliekamo tyrimo įšaldytos sąskaitos užsienio bankuose, atskleistas pernai spalį. Vatikano valstybės sekretoriatas investavo 350 mln. eurų į nekilnojamąjį turtą Londone, tačiau galiausiai iš šio projekto pasipelnė Liuksemburge registruotas investicinis fondas "Athena Capital", kurį valdo Londone gyvenantis italų finansininkas Raffaelis Mincione.

Nekilnojamojo turto objekto – prabangių apartamentų komplekso prestižiniame Londono kvartale – vystyti "Athena Capital" ėmėsi dar 2012 m. Tam buvo pasiskolinta iš vieno Vokietijos banko, o vėliau paskola buvo refinansuota pasitelkus rizikos draudimo fondo "Cheyne Capital" paslaugas.

2014 m. "Athene Capital" pardavė dalį akcijų Vatikano lėšas valdančiam fondui. 2018 m. Vatikanas įsigijo dar daugiau akcijų, sumokėdamas daugiau nei rinkos vertė.

Taip Vatikano valstybės sekretoriatas iš R.Mincone's įsigijo akcijų paketą, leisdamas pastarajam uždirbti 128 mln. svarų. Siekiant antrojo akcijų paketo, suteikusio balsavimo teisę, Vatikanas pasitelkė tarpininką – Londone gyvenantį italą brokerį Giuanluigi Torzi. Šiam buvo sumokėta 10 mln. eurų.

Teigiama, kad į projektą, kuris galiausiai žlugo dėl "Brexit" sukeltos nekilnojamojo turto rinkos krizės, Vatikanas investavo 300 mln. eurų.

"Financial Times" šaltinių teigimu, Vatikano investicijas per R.Mincone's bendrovę asmeniškai patvirtino kardinolas Giovanni Angelo Becci, kuris antrąjį XXI a. dešimtmetį Vatikano valstybės sekretoriate tvarkė verslo reikalus. Kardinolas reikalus su R.Mincone aptardavo asmeniniuose susitikimuose Vatikane.

Birželio pradžioje G.Torzi buvo sulaikytas, jam pateikti kaltinamai turto prievartavimu, grobstymu, sukčiavimu ir pinigų plovimu – nusikaltimais, už kuriuos Vatikano įstatymai numato bausmę iki dvylikos metų laisvės atėmimo. Liepos viduryje suimtas ir R.Mincone, jo namuose atlikta krata, paimti elektroniniai prietaisai – telefonas, kompiuteris. Atliekant tyrimą, iš Vatikano valstybės sekretoriato atleisti penki asmenys.