Kipro prezidento rinkimus laimėjęs Nicas Anastasiadis turi kuo skubiau pramanyti šaliai pinigų. Antraip gresia bankrotas. Bet vokiečiai prieš rinkimus pinigų kapšo praverti, regis, neskuba.

Skubės derėtis

Ekonomika, finansai – kitų temų per rinkimų kampaniją nebuvo. Kipras duobėje, tad būtina kuo skubiau šalį gelbėti nuo bankroto. Tam reikia paramos iš Europos, o ar jos bus?

66 metų N.Anastasiadis pareiškė, kad Kipras stengsis kuo skubiau užbaigti derybas dėl finansinės paramos ir jis yra pasirengęs reformoms, nesvarbu, kad ir kokios jos skausmingos būtų.

"Ketiname diskutuoti ir bendradarbiauti su mūsų partneriais Europoje, kad kiek įmanoma anksčiau užbaigtume derybas dėl finansinio gelbėjimo sutarties, – žadėjo N.Anastasiadis. – Įgyvendinsime ambicingą struktūrinių pokyčių ir reformų programą tiek valstybėje, tiek mūsų ekonomikoje. Kipras priklauso Europai. Atkursime pasitikėjimą mumis Europos ir tarptautinėje arenose."

Kairiojo ir dešiniojo dvikova

Rinkimuose dalyvavo 81,5 proc. Kipro rinkėjų. Pagrindinis N.Anastasiadžio konkurentas kairiųjų atstovas Stavras Malas surinko 42,5 proc., o N.Anastasiadis – 57,5 proc. balsų.

Pirmajame ture nė vienas iš kandidatų nesurinko 50 proc. balsų, todėl buvo rengiamas antrasis turas.

N.Anastasiadis per rinkimų kampaniją žadėjo pritarti griežtoms priemonėms, kurios bus reikalingos siekiant finansinės pagalbos iš euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo. Tvirtą paramą naujajam Kipro vadovui išreiškė Europos Komisijos (EK) vadovas José Manuelis Barroso.

"Kipro žmonės suteikė N.Anastasiadžiui tvirtus įgaliojimus įgyvendinti jo reformų programą ir daryti viską, ko reikės užtikrinti fiskaliniam bei finansiniam tvarumui", – buvo sakoma EK vadovo pareiškime.

Ar vokiečiai bus dosnūs?

N.Anastasiadis palaiko gerus santykius ir su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Ekspertas Christoferis Christoforas prognozavo, kad "Nikosijos ir Briuselio tarpusavio klimatas ir supratimas pagerės".

Tiesa, vokiečiai leido suprasti, kad neketina laukti, kol naujasis šalies vadovas apšils kojas. Berlynas pareiškė, kad reformos turi būti vykdomos ir kuo greičiau.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble su Prancūzijos kolega Pierre'u Moscovici pabrėžė, kad Kipras gali tikėtis gauti finansinę paramą iki kovo mėnesio pabaigos, jei viskas vyks pagal planą.

"Diskusijos turi būti kuo skubiau atnaujintos, kad iki kovo pabaigos būtų galima pasiekti susitarimą", – buvo sakoma bendrame W.Schäuble’s ir P.Moscovici pareiškime.

Abu ministrai paragino kuo skubiau įvykdyti visas reformas, kurių reikalauja kreditoriai.

Tačiau Vokietijos gyventojai nelinkę suteikti finansinės paramos Kiprui, o vokiečių politikams rinkimai ant nosies.

Nauja apklausa Vokietijoje parodė, kad 63 proc. vokiečių yra prieš pagalbos paketo suteikimą Kiprui ir tik 16 proc. palaiko tokį sprendimą. Be to, daugelis apklaustų vokiečių pareiškė, kad Kipro klausimas jiems "labai svarbus" prieš rinkimus.

O Kipras neturi laiko laukti. Šaliai iš kreditorių reikia gauti 17,5 mlrd. eurų paskolą, antraip šalis gali bankrutuoti.

Visgi ekspertai abejoja, kad Kipras prašys pagalbos iš Rusijos, kuri anksčiau padėjo sunkumų prispaustai valstybei.

Mažytė ES narė smarkiai nukentėjo nuo krizės Graikijoje. EK prognozuoja, kad Kipro ekonomika šiais metais susitrauks 3,5 proc. po 2,3 proc. siekusios recesijos praeitais metais. EK numato, kad šios šalies ekonomika smuks iki 2016 m. Nedarbas Kipre sausį siekė 14,7 proc.