Iki metų pabaigos katedra turėtų atgauti savo garsųjį bokštą – identišką XIX a. architekto Eugene'o Viollet-le-Duco (Eženo Violė-le-Diuko) pridėtos 96 metrų aukščio smailės kopiją, pagamintą iš ąžuolo medienos konstrukcijos ir švino dangos.

80 t sveriantį medinį pagrindą, stovintį ant akmeninių arkų 30 metrų aukštyje virš katedros širdies, planuojama užbaigti šeštadienį, kai sukaks ketveri metai nuo pasaulį sukrėtusio gaisro.

„Laikykitės kurso, tai mano šūkis“, – sakė E. Macronas, kartu su žmona Brigitte (Brižit) ir kultūros ministre Rima Abdul-Malak apžiūrėdamas visuomenei uždarytos katedros vidų.

Prieš E. Macrono ir jo žmonos vizitą policija aptvėrė teritoriją aplink katedrą, skambant raginimams rengti protestus dėl jo nepopuliarios pensijų reformos.

Jo pažadą „laikytis kurso“ taip pat galima suprasti kaip sprendimą vykdyti reformą nepaisant visuomenės pasipriešinimo.

E. Macronas darbininkams taip pat sakė: „Ačiū, galite didžiuotis. Linkiu jums sėkmės, ir mes nieko neišduosime ateinančiais mėnesiais.“

Didieji vargonai

Katedra turėtų būti atidaryta iki 2024 metų pabaigos, tačiau tik po tų metų vasarą Paryžiuje įvyksiančių olimpinių žaidynių.

Prancūzijos kariuomenės generolas Jeanas-Louis Georgelinas (Žanas Luji Žorželenas), kurį E. Macronas paskyrė atsakingu už atstatymo darbų priežiūrą, prognozavo, kad „mums pavyks tai pasiekti“.

„Niekada nebuvo lengva, bet mes įveikėme visas kliūtis“, – pridūrė jis.

Gaisras sukėlė visuotinę paramos ir solidarumo bangą, taip pat atnešė 846 mln. eurų aukas.

Pareigūnai teigia, kad „pažengta į priekį“ valant maždaug 42 000 kv. m sienų, dekoracijų ir skliautų, o akmenskaldžiai nuo lapkričio mėnesio atstatinėja sugriuvusias sienas.

Taip pat buvo pradėti valyti didieji vargonai, kurie buvo nesugadinti, bet padengti švino dulkėmis. 8 000 vargonų vamzdžių bus surinkti vienas po kito.

Muziejus?

Pasak Paryžiaus arkivyskupo Laurent'o Ulricho (Lorano Ulricho), šią vasarą bus patvirtinti vidaus pertvarkymo planai, kuriais siekiama sukurti „edukacinę ir dvasinę kelionę“ lankytojams – „ne muziejaus atitikmenį“.

Vienas prezidentūros pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės, sakė, kad E. Macronas komandoms, dirbančioms šioje vietoje, sakė, jog palankiai vertina idėją įkurti čia muziejų.

Tebevyksta teisminis tyrimas gaisro priežastims nustatyti, o vienas teisėjas taip pat tiria vėlesnę taršą švinu.

Nepaisant to, gaisro kilmė vis dar neaiški ir kol kas niekas neįrodo, kad gaisras kilo dėl nusikalstamos veikos.

Po pirminio tyrimo prokurorai teigė, kad labiau linkę manyti, jog gaisras kilo dėl atsitiktinumo, pavyzdžiui, dėl blogai užgesintos cigaretės nuorūkos arba elektros instaliacijos gedimo.

Šią savaitę vyriausybė paskelbė, kad 87 Prancūzijos katedroms restauruoti ir apsaugoti bus skirta 220 mln. eurų.