Jo kalba visoje Prancūzijoje buvo sutikta su dar daugiau protestų, kartais smurtinių.

Kreipdamasis į tautą pirmą kartą po to, kai pasirašė reformos įstatymą, E. Macronas apgailestavo, kad nepavyko pasiekti sutarimo dėl šio pakeitimo.

E. Macronas teisės aktą pasirašė ankstyvą šeštadienį, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Konstitucinis Teismas patvirtino esminį jo politinės darbotvarkės pakeitimą, kuriuo pensinis amžius padidinamas nuo 62 iki 64 metų. Dėl to jam buvo mesti kaltinimai, kad jis slapta prastūmė įstatymą vidury nakties.

Kairieji ir profsąjungos atmetė naujausią jo bandymą sumažinti įtampą ir įspėjo, kad gegužės 1 dieną bus rengiami masiniai Darbo dienos protestai.

Ar ši reforma buvo priimta? Akivaizdu, kad ne.

Apklausos rodo, kad dauguma prancūzų nepritaria reformai, kurią vyriausybė prastūmė per parlamentą panaudodama prieštaringai vertinamą mechanizmą, kad išvengtų balsavimo.

Kalbėdamas Eliziejaus rūmuose E. Macronas gynė reformą kaip būtiną ir tvirtino, kad „nieko nedarymas“ nėra sprendimas.

„Ar ši reforma buvo priimta? Akivaizdu, kad ne. Nepaisant kelis mėnesius trukusių konsultacijų, nepavyko rasti bendro sutarimo, ir dėl to apgailestauju“, – sakė jis.

Atkreipdamas dėmesį į protestus prieš reformą, jis pridūrė: „Niekas, ypač aš, negali likti kurčias šiam socialinio teisingumo reikalavimui.“

Prezidentas patikino, kad jo „durys visada bus atviros“ deryboms su profesinėmis sąjungomis.

E. Macrono asmeninio populiarumo reitingai smuko, o kai kurie analitikai daro prielaidą, kad jis suteikė pranašumą kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen (Marin Le Pen) ilgame kelyje iki 2027 metų rinkimų.

„Klausytis nėra prasmės“

Prezidentui kalbant, tūkstančiai žmonių susirinko prie rotušių pastatų visoje Prancūzijoje, daužydami puodais, kad nustelbtų kalbą.

„Jis mūsų neklausė tris mėnesius. Mes tai darome norėdami parodyti, kad jo klausytis taip pat nėra prasmės“, – Paryžiuje sakė 57-erių metų projekcijų vedėja Benedicte Delgehier (Benedikt Dalgejė).

Po kalbos šimtai žmonių prisijungė prie spontaniškų protestų sostinėje, padeginėjo šiukšlių konteinerius, o policija juos išvaikė ašarinėmis dujomis, teigė naujienų agentūros AFP korespondentai.

Jis nusprendė nusigręžti nuo prancūzų ir ignoruoti jų kančias.

Iš viso Paryžiuje protestavo apie 2 000 žmonių, pranešė vietos pareigūnai, o sostinės gatvėse skambėjo skanduotės „Macronai, atsistatydink!“

Liono miesto policija pranešė, kad protestuotojai padegė šiukšliadėžes ir mėtė sviedinius į pareigūnus, kol buvo atstumti ašarinėmis dujomis, o panašios scenos vyko ir kituose didžiuosiuose miestuose.

Oponentai iš viso politinio spektro teigė, kad E. Macrono kalba tik sustiprino susirūpinimą dėl to, kaip buvo vykdoma reforma.

„Jis nusprendė nusigręžti nuo prancūzų ir ignoruoti jų kančias“, – sakė kraštutinių dešiniųjų lyderė ir buvusi kandidatė į prezidentus M. Le Pen.

Kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) teigė, kad E. Macronas „visiškai atitrūkęs nuo realybės“.

CFDT profsąjungos vadovas Laurent'as Bergeris (Loranas Bergeris) sakė, kad E. Macronas „neištarė nė žodžio“ apie įtampos mažinimą.

Dar didesnį nerimą prezidentui kelia tai, kad reformą palaikančių dešiniųjų respublikonų vadovas Ericas Ciotti (Erikas Sioti) atmetė kalbą kaip „šventvagiškų pageidavimų katalogą“ ir teigė, kad E. Macrono „metodas akivaizdžiai nepasikeitė“.

Nors profsąjungos atmetė kvietimą į derybas su E. Macronu, antradienį Eliziejaus rūmuose jis turi susitikti su darbdavių asociacijomis.

E. Macronas sakė, kad pavedė savo vyriausybei, kuriai vadovauja ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born), vadovauti 100 dienų veiksmams, kurie „pasitarnautų Prancūzijai“, siekiant sumažinti įtampą ir skatinti vienybę.

„Svarbūs pranešimai“

Premjeras artimiausiomis dienomis turėtų pateikti veiksmų planą, o pirmieji rezultatai turėtų būti paskelbti Prancūzijos nacionalinę dieną liepos 14-ąją, teigė E. Macronas.

Jis pažadėjo, kad gegužės mėnesį bus paskelbti „svarbūs pranešimai“, įskaitant veiksmus, skirtus kovai su nepilnamečių nusikalstamumu, taip pat „sustiprinti nelegalios imigracijos kontrolę“.

Tačiau artimiausiu metu neplanuojama pertvarkyti ministrų kabineto, AFP sakė keli prezidentūrai artimi šaltiniai.

Krizė taip pat kilo tuo metu, kai E. Macronas susiduria su vis didesniais iššūkiais tarptautinėje arenoje – vizito Pekine metu jis buvo apkaltintas pataikavimu Kinijai.

45 metų E. Macronas į valdžią atėjo 2017 metais, žadėdamas reformas ir naują politiką. Tačiau oponentai kaltina jį vis labiau atsiskyrėlišku ir antidemokratišku elgesiu.