E. Macronas savo vasaros rezidencijoje Viduržemio jūroje – viduramžių Bregansono forte – priėmė V. Putiną, atvykusį reto vizito į Vakarų šalį.

Prancūzijos lyderis aiškiai leido suprasti, kad nori su Maskva kalbėtis įvairiais klausimais, net ir tvyrant didelei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų.

Rusijos ir Prancūzijos prezidentų susitikimas pirmadienį vyko puspenktos valandos. Iš Prancūzijos V. Putinas išvyko po vakarienės, apie 23 val. 30 min. vietos (antradienį 0 val. 30 min. Lietuvos) laiku.

Tiek E. Macronas, tiek V. Putinas džiaugėsi, kad Volodymyrui Zelenskiui tapus Ukrainos prezidentu išaugo tikimybė, kad baigsis jau penkerius metus trunkantis ginkluotas konfliktas šalies rytuose.

Tačiau jie susiginčijo dėl karo Sirijoje, kur Kremlius yra pagrindinis Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) sąjungininkas, ir susidorojimo su protestuotojais Maskvoje.

Idlibo žmonės gyvena po bombomis, žūsta vaikai.

Jaunatviško Prancūzijos vadovo, save laikančio europietiško liberalizmo šalininku, ir jau du dešimtmečius valdžioje esančio Rusijos lyderio santykiuose atsargumas ir įtampa tvyro nuo pat 2017-ųjų, kai E. Macronas buvo išrinktas prezidentu.

„Gilus susirūpinimas“

E. Macronas išreiškė viltį, kad „artimiausiomis savaitėmis“ bus surengtas viršūnių susitikimas vadinamuoju Normandijos formatu – dalyvaujant Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiams. Per jį būtų mėginama toliau ieškoti sprendinio nuo 2014 metų besitęsiančiam konfliktui Rytų Ukrainoje.

„Yra reali galimybė užbaigti konfliktą, vykstantį penkerius metus“, – E. Macronas sakė žurnalistams per lauke vykusią spaudos konferenciją, surengtą prasidėjus jo deryboms su Rusijos prezidentu.

Sraigtasparniu į atokų kurortą atskridęs V. Putinas savo ruožtu sakė: „Esama dalykų, kuriuos verta aptarti, ir teikiančių pagrindo atsargiam optimizmui.“

Tuo metu E. Macronas išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl režimo pajėgų rengiamo bombardavimo šiauriniame Sirijos Idlibo regione ir pasakė V. Putinui, jog yra būtina „skubiai“ paskelbti ten paliaubas.

„Idlibo žmonės gyvena po bombomis, žūsta vaikai“, – Rusijos prezidentui sakė E. Macronas.

Tačiau V. Putino, regis, nesujaudino Prancūzijos lyderio žodžiai.

„Palaikome Sirijos kariuomenės pastangas užbaigti tas teroristines grėsmes, – kalbėjo Rusijos vadovas. – Niekada nesakėme, kad Idlibe teroristai jausis patogiai.“

Išspręsti Ukrainos problemą

E. Macrono susitikimas su V. Putinu vyko kelios dienos prieš rugpjūčio 24–26 dienomis pietvakariniame Prancūzijos Bjarico mieste rengiamą Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, į kurį suvažiuos galingiausių pasaulio šalių lyderiai, įskaitant JAV vadovą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą).

Dėl 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos Rusija buvo pašalinta iš šio galingųjų valstybių klubo, iki tol veikusio Didžiojo aštuoneto (G-8) formatu.

Padarysime viską, kad užtikrintume, jog situacija neišeitų už įstatymų ribų.

Po Krymo aneksijos, kurią tarptautinė bendruomenė laiko neteisėta, Rytų Ukrainoje įsiplieskė konfliktas taip Ukrainos pajėgų ir Maskvos remiamų prorusiškų separatistų; jis jau pareikalavo 13 tūkst. gyvybių.

E. Macronas yra suinteresuotas tarpininkaujant pasiekti Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų vykstančio konflikto pabaigą, o jei jam pavytų pasiekti kokios nors pažangos, tai būtų svarbus pasiekimas jo kaip tarptautinio veikėjo karjeroje.

„Rusijos ir Europos Sąjungos santykiai pasižymi dirgikliu, nesutarimų šaltiniu, kuris yra Ukraina. Tai yra problema, kurią turime išspręsti“, – E. Macronas sakė Rusijos lyderiui.

„Turime vis labiau spausti, skirti savo energijos, kad ši problema būtų išspręsta“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar Rusija grįžtų į G-8, V. Putinas pareiškė, kad negalima grįžti į organizaciją, kuri jau nebeegzistuoja.

Tačiau jis pridūrė: „Bet kokie kontaktai su mūsų partneriais, bet kokiu formatu, visada yra naudingi. Nieko neatmetame.“

„Nenorėtume, kad tai nutiktų Maskvoje“

Paklaustas žurnalistų apie Rusijos teisėsaugos susidorojimą su opozicijos protestais Maskvoje V. Putinas teigė nenorintis, kad jo šalies sostinėje kiltų kažkas panašaus į vadinamųjų geltonųjų liemenių judėjimą Prancūzijoje.

Geltonas šviesą atspindinčias liemenes vilkintys prancūzai nuo praėjusių metų lapkričio įvairiuose šalies miestuose rengė protestus prieš socialinę nelygybę, tačiau dabar demonstracijos nurimo.

„Esu čia svečias ir man nepatogu apie tai kalbėti“, – sakė V. Putinas prieš prabildamas apie tai, kiek aukų pareikalavo geltonųjų liemenių protestai.

„Nenorėtume, kad toks dalykas nutiktų Rusijos sostinėje. Padarysime viską, kad užtikrintume, jog situacija neišeitų už įstatymų ribų“, – kalbėjo Rusijos lyderis.

E. Macronas savo ruožtu pabrėžė, kad Prancūzija yra šalis, kur žmonės „gali laisvai reikštis ir dalyvauti demonstracijose, bet jie negali trukdyti viešajai tvarkai“.